Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros klimatologas Justinas Kilpys sako, kad, vertinant klimato pokyčius, privalu atsižvelgti į ilgalaikę tendenciją.
„Kiekvieni metai yra skirtingi ir kai kalbame apie vienerius metus, reikėtų žiūrėti, kokios buvo orų anomalijos tais konkrečiais metais“, – kalba J. Kilpys.
Klimatologas pastebi, kad svarbu atskirti ir klimato pokyčius, kurie gali būti nulemiami skirtingų veiksnių.
„Šiltus orus nulemia ne vasaros karščiai, bet šiltos žiemos. Beveik visais tais atvejais didžioji dalis šilumos buvo žiemą, o ne vasarą, tad orai kiekvienais metais gali būti skirtingi. Kuomet kalbame apie dešimtmečius, kodėl pastarieji 20 metų yra šiltesni negu bet kurie metai, tai jau yra klimato kaita.
Klimato kaita yra toks lėtesnis reiškinys, kuris vyksta dėl žmonių sukeltos atmosferos taršos. Per 12 metų turėjome tris karščiausius metus – 2008, 2015 ir 2019-us. Kas žino, galbūt 2020 metai sumuš tą rekordą“, – pastebi J. Kilpys.
Temperatūra Lietuvoje kinta skirtingai
Pašnekovo teigimu, temperatūros pokyčiai Lietuvoje skirtingu laikotarpiu taip pat kito nevienodai. Be to, per 30–40 metų vidutinė oro temperatūra Lietuvoje pakilo apie 1 laipsnį.
„Vidutinė metinė temperatūra praeito amžiaus viduryje buvo apie 7,7 laipsnio, 2015 metais buvo 8,3 laipsnio, o praeitais metais – 8,8. Tad pastebime, kad vidutinė oro temperatūra Lietuvoje yra pakilusi apie 1 laipsnį.
Pastebimas reiškinys sutampa su globaliais duomenimis – globaliu mastu temperatūra taip pat yra pakilusi 1 laipsniu“, – kalba klimatologas.
Taip pat klimatologas J. Kilpys tikina, kad Lietuvoje pastebima ir kita jau eilę metų pasikartojanti tendencija.
„Lietuvoje pastebima, kad kasmet vasaros metu turime 30 laipsnių karštį. Pavyzdžiui, Vilniuje 16 metų iš eilės būna 30 laipsnių karščio.
Kitais žodžiais tariant, tie reiškiniai, kurie Lietuvoje buvo lėti, dabar tapo dažni – padažnėjo karščio bangų, tačiau sulaukiame mažiau sniego“, – priduria pašnekovas.
Žiema dar nustebins
Nors už lango orai nė kiek neprimena žiemiškų orų, o žmonės vis labiau stebisi šio sausio temperatūra, klimatologas J. Kilpys tikina, kad šalčių dar tikrai turėtumėme sulaukti.
„Šmaikštu, kai sausio mėnesį mes kalbame apie tai, kad pagaliau sulaukėme minusinės temperatūros, nors pagal viską taip turėtų būti kasdien.
Panašu, kad sausis bus permainingas – keletą dienų sulauksime minusinės temperatūros, galbūt iškris sniegas, vėliau jis vėl ištirps. Apie vasarį sunku kalbėti, bet tikrai mūsų geografinė padėti lemia tai, kad mes turėsime tų šalčių ir aš neabejoju, kad šią žiemą bus dar ir 10-15 laipsnių šalčio“, – pastebi klimatologas.
Visgi, pašnekovas tikina, kad daryti galutinių išvadų dėl šiltėjančių žiemų nevertėtų, kadangi arktinių šalčių taip pat ateityje turėtumėme neišvengti.
„Reikia pabrėžti, kad nors 2015, 2019 metais žiemos buvo šiltos, bet tai nereiškia, kad Lietuvoje nebebus šaltų žiemų. Visai gali būti, kad 2020 ir 2021 metais žiemos bus arktinio oro įsiveržimų, kai sulaukiame 20–25 laipsnių šalčio bei daug sniego.
Šalti orai niekur nedings, tikrai išlieka tikimybė, kad kada nors vėl bus arktinis oras. Žiemų nevertėtų nurašyti“, – įsitikinęs klimatologas J. Kilpys.
Laukia rimti išbandymai
Klimatologas J. Kilpys taip pat pabrėžia, kad dėl susiklosčiusios klimato kaitos padėties ateityje susidursime su nemenkais klimato kaitos pokyčių padariniais, vienas jų – pasikeitusi augalija.
„Augalija negali taip greitai pasikeisti. Lietuvoje ypač kalbama apie tai, kad, keičiantis klimatui, mūsų šalyje augti eglėms jau yra per sunku, todėl turėtų atsirasti daugiau lapuočių miškų nei eglynų. Tiesa, tai keičiasi labai lėtai.
Tuo metu gyvūnai prie klimato pokyčių prisitaiko greičiau, nes jie gali judėti, todėl pastebimi žiemojančių ir migruojančių paukščių pokyčiai."
Be to, J. Kilpys įžvelgia ir dar vieną iš klimato pokyčių išbandymų, su kuria jau susiduria ūkininkai.
„Jei kalbėtumėme apie žemės ūkį ir kultūras, tai žemdirbiams irgi reikia prisitaikyti prie tų pokyčių. Juk Lietuvoje žiemos šiltėja beveik 2 kartus greičiau negu visi kiti sezonai. Tai gali būti labai pavojinga, kadangi žieminėms kultūroms šaltis, sniego danga yra reikalinga. Žemdirbiai Lietuvoje jau tai pastebi ir prisitaiko – jie augina vis daugiau vasarinių kultūrų“, – teigia klimatologas J. Kilpys.
Iki šiol šilčiausi buvo 2015-ieji, kai vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,3 laipsnio, taigi 2019-ųjų vidutinė metinė oro temperatūra ankstesnį rekordą viršijo 0,5 laipsnio.
Vilniuje 2019-ieji buvo patys karščiausi per visą beveik 250 metų (1778−2019 metų) stebėjimų laikotarpį.
Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis neseniai įsipareigojo siekti klimatui neutralios ekonomikos iki 2050 metų.
