Hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas teigė, kad dėl ilgalaikių klimato kaitos tendencijų Lietuvoje vasaros tampa vis karštesnės. Tiesa, remiantis vien pastarųjų metų orais, negalima tiksliai prognozuoti, kokia bus artimiausia vasara.
„Galime žiūrėti bendrai iš klimato perspektyvos, kad vasaros pas mus tampa vis karštesnės: vis daugiau karštų dienų, vasariškų dienų, kada temperatūra viršija 25 laipsnius, kada viršija 30 laipsnių – tokių dienų skaičius tikrai auga.
Jeigu žvelgtume daugiau negu pusę šimto metų, sakykime, nuo praeito amžiaus vidurio, tai tokių dienų daugėja. Vasaros šiltėja, visi vasaros mėnesiai šiltėja.
Ko gero, liepą ir rugpjūtį labiau vyrauja bendrosios tendencijos. Bet pagal tai, kokie buvo paskutiniai metai, išvadų, kokia bus ši vasara, tikrai daryti negalime“, – sakė jis.
Lietuvoje vasaromis daugėja liūčių, audrų ir kitų reiškinių
Nors Lietuvos vasaros šiltėja, jos išlieka permainingos, o klimato kaitos poveikis pasireiškia ne naujais reiškiniais, o jau įprastų ekstremalių orų – liūčių, sausrų, krušos, audrų – dažnėjimu ir intensyvėjimu.
„Vasaros pas mus karštėjančios, bet lietuviškos vasaros visgi ne tropikai. Taip, turime karštų dienų, turime karščio bangų, kaitrų, bet taip pat turime ir vėsesnių laikotarpių. Lietuviškos vasaros gana permainingos, kad ilgą laiką būtų šilta, retai kada pasitaiko.
Prie tos šiltėjimo tendencijos, prie ko mes kaip ir pripratome per paskutinį dešimtmetį, reikėtų paminėti ir tą lietuviškų vasarų permainingumą.
Naujų reiškinių neatsiras, o tik tai, ką mes ir ligi šiol turėjome. Tai yra liūtys, labai intensyvūs liūtiniai krituliai, sausros, kruša, stiprūs, audringi vėjai ir panašiai. Čia nieko naujo neatsiras – mes su tuo susiduriame eilę vasarų. Ir, sakykime, paskutiniu metu gal netgi dažniau“, – dalinosi mintimis ekspertas.
Reiškiniai, kurie yra pavojingi ir būdingi vasarai Lietuvoje, vykstant klimato kaitai, yra linkę stiprėti, dažnėti ir intensyvėti, pabrėžė D. Valiukas. Tiesa, kol kas birželis prognozuojamas apie laipsnį šiltesnis negu įprastai. Vasara, galimai, bus šiek tiek šiltesnė negu Lietuvoje būna įprastai.
Sausrų dažnėjimas
Pasak klimatologo, nors šiuo metu Lietuvoje oficialiai nėra fiksuojama sausra, kai kuriuose regionuose vis dar jaučiamas kritulių trūkumas, nusekę gruntiniai vandenys ir upių lygis, todėl reikalingas ilgesnis ir gausesnis lietus.
„Šiuo metu sausros neturime Lietuvoje. Buvo nemažai lietingų orų paskutinėmis dienomis, tai kaip ir nebereikia. Bet šiemet dalyje Šakių savivaldybės jau turėjome stichinę sausrą. Ji jau buvo. Žemes paskutiniai lietūs šiek tiek atgaivino: lietaus atsirado daugiau, bet jeigu žiūrėtume į ilgesnį laikotarpį, dar visgi yra kritulių trūkumas.
Mes sausrų, kaip tokio reiškinio, pagal dabartinio vertinimo kriterijus, neturime. Tačiau galime pasakyti, kad dalyje Lietuvos tikrai yra kritulių trūkumas ir nusekę gruntiniai vandenys. Ir upių lygis, ir šuliniai – tai pas mus irgi yra. O kad kažkas pasikeistų, reikėtų ilgesnio ir gausesnio lietaus“, – kalbėjo pašnekovas.
Kokių vasarų Lietuvoje sulauksime vis dažniau?
Per artimiausius 20–30 metų klimato šiltėjimo tendencijos išliks: daugės karštų dienų, tropinių naktų ir ekstremalių orų svyravimų, tačiau drastiškų pokyčių dar nesitikima.
„20–30 metų, ko gero, ne tiek ir daug. Tos šiltėjimo tendencijos niekur nedings. Tai, kas vyksta dabar, vyks ir toliau. Jeigu žiūrėtume tą trumpąjį laikotarpį – 20–30 metų – padaugės ir karštų dienų, ir tropinių naktų, kai temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių.
Padaugės ir intensyvių kritulių, ir to kaitaliojimosi tarp šilto ir šalto, drėgno ir sauso. Iš principo, visos šios tendencijos, kurios vyksta dabar, jos vyks ir artimiausioje ateityje. Tiesa, kažkokių drastiškų pokyčių neįvyks“, – savo įžvalgomis dalinosi Hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas.
D. Valiuko nuomone, tolimoje ateityje klimato pokyčiai priklausys nuo šiltnamio dujų emisijų mažinimo, o prisitaikymas prie kaitros prasidės nuo kasdienių asmeninių veiksmų, tokių kaip apranga ar vandens turėjimas.
„Jeigu žiūrėtume į tolimą ateitį, viskas priklauso nuo to, kaip seksis žmonėms mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. O kaip žmonėms reikėtų prisitaikyti, tai jau kita kryptis. Prisitaikymas – tai jau kiek dažnai tuo imasi tiek valstybė, tiek savivaldybės.
Bet, ko gero, kiekvieno mūsų prisitaikymas prasideda nuo elementaraus dalyko, nuo planavimo išeiti į lauką, kai yra labai karšta, aprangos pasirinkimo, vandens pasiėmimo. Tai jau yra prisitaikymas“, – sakė klimatologas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
