Nors kalendorinis ruduo įpusėjo, daugeliui lietuvių įdomu, ar šiemet bus bobų vasara. Anot klimatologo, jos greičiausiai nesulauksime, net jeigu vėliau susidarytų palankios sąlygos.
„Paaiškinimas labai paprastas: spalio pabaigoje (trečias dešimtadienis) Saulės aukštis virš horizonto jau per mažas, kad galėtų „pramušti“ net ir ploną poinversinių debesų sluoksnį, kuris paprastai šaltuoju metu susidaro šiltam ir drėgnam orui užslinkus ant vėsaus paklotinio paviršiaus“, – paaiškina G. Stankūnavičius.
Spalio pusė – vėsesnė už normą
Kaip praneša klimatologas, šiuo metu drėgno ir gana šilto oro kelias į Europą yra užblokuotas virš Šiaurės Atlanto, todėl oras į mūsų regioną atkeliauja iš poliarinių platumų – nuo Norvegijos, Grenlandijos, Irmingerio jūrų akvatorijų bei pietinės Grenlandijos.
„Kadangi oro masių slinkimo kelias eina virš jūrų, kurios šiuo metu yra gerokai šiltesnės, nei pavasario pabaigoje, tai ir atkeliavęs į Baltijos regioną bei Lietuvą oras nėra ekstremaliai šaltas.
Kita vertus, kaip tik virš minėtų jūrinių akvatorijų pastarosiomis savaitėmis vystėsi fronto- ir ciklogenetiniai procesai, kurių dėka aktyvūs frontai atnešė į mūsų regioną drėgmės ir gal papildys kai kuriuose Lietuvos rajonuose išeikvotus gruntinius vandenis“, – paaiškina G. Stankūnavičius.
Praėjusį savaitgalį Lietuvoje buvo giedra, rytais dirvos paviršių padengė šalnos. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį taip pat buvo galima pamatyti Šiaurės pašvaistę.
G. Stankūnavičiaus duomenimis, pirmoji spalio pusė didžiojoje Europos dalyje buvo vėsesnė už normą. Pagrindinė priežastis – jau minėti blokuojantys procesai virš Šiaurės Atlanto.
„Didžiausi oro temperatūros nuokrypiai fiksuoti Vidurio Europoje, Balkanuose ir, ypač Alpių regione bei centriniuose Prancūzijos rajonuose (iki 8–10 laipsnių žemiau normos). Šilčiau už daugiametę normą buvo tik pačiame pietvakariniame žemyno pakraštyje bei europinėje Arkties dalyje“, – skelbia klimatologas.
Lietuvoje neigiami oro temperatūros nuokrypiai buvo nedideli – siekė nuo -1,5 iki 0,5 laipsnio. Praėjusios savaitės vidutinė paros oro temperatūra Lietuvoje buvo artima daugiametei normai, o iškritęs kritulių kiekis – mažesnis už normą.
Artimiausių dienų ir ilgalaikė orų prognozė
Anot G. Stankūnavičiaus, pirmadienis prasidės su šalnomis, tačiau dieną bus vienu kitu laipsniu šilčiau ir sausa.
Meteo.lt sinoptikų duomenimis, pirmadienio dieną lietaus nenumatoma. Rytą kai kur tvyros rūkas. Vėjas pietryčių, 3–8 m/s. Temperatūra 6–11 laipsnių šilumos.
Antradienį kritulių nenumatoma. Naktį kai kur rūkas. Vėjas pietryčių, naktį 6–11 m/s, dieną 8–13 m/s. Temperatūra naktį nuo 4 laipsnių šalčio iki 1, Kuršių nerijoje iki 2–4 laipsnių šilumos, dieną bus 8–13 laipsnių šilumos.
Trečiadienio dieną kai kur trumpai palis. Vėjas pietryčių, 8–13 m/s. Temperatūra naktį nuo 1 laipsnio šalčio iki 4, vakariniame pakraštyje iki 5–7 laipsnių šilumos, dieną bus 9–13 laipsnių šilumos.
Antroje kitos savaitės pusėje, G. Stankūnavičiaus žiniomis, vyraus šiltesni, vėjuoti ir su krituliais orai.
Ilguoju laikotarpiu orai turėtų išlikti rudeniški: „Spalio pabaiga – lapkričio pradžia prognozuojama šiltesnė ir drėgnesnė nei įprastai ir, jeigu šios ilgalaikės orų prognozės pildysis, dar galėsime kiek pasidžiaugti rudeniškais orais ir neskubėti keisti rūbą į žieminį.“
Kelininkai sako pasiruošę žiemai: prisipirko ne tik egiptietiškos druskos
Vėstant orams, kelininkai teigia besiruošiantys žiemos sezonui ir praneša, kad žiemą kelius barstys ne tik egiptietiška druska.
Akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“ primena, kad žiemą atliekamų kelio darbų pobūdis dažnai priklauso nuo meteorologinių sąlygų, todėl barstymai pradedami ne pagal nustatytą datą, o pasirodžius pirmiesiems žiemos ženklams.
„Barstymas slidumą mažinančiomis medžiagomis pradedamas ne pagal nustatytą dieną, o tuomet, kai kelių būklės stebėsenos ir kitos sistemos ar papildomos prognozės indikuoja realią plikledžio, lijundros ar kitų pavojingų reiškinių susiformavimo riziką. Tokia metodika leidžia žiemos kelių priežiūros priemones taikyti tiksliai pagal poreikį, užtikrinant eismo saugumą ir išvengiant perteklinio poveikio aplinkai“, – teigiama „Kelių priežiūros“ atsakyme.
Kelininkai teigi visiškai pasiruošę žiemai – anot „Kelių priežiūros“, šiuo metu 100 proc. bendrovės sandėlių Lietuvoje yra užpildyti slidumą mažinančiomis medžiagomis.
„Be įprastos techninės druskos, iš anksto pasiruošta ir specialios sudėties druska su kalciu, kuri tinka vyraujant itin žemai temperatūrai (žemiau –10 laipsnių)“, – nurodo „Kelių priežiūra“.
Druska, kuria barstomi Lietuvos keliai, yra tiekiama iš Egipto.
„Ji yra jūrinė, natūralios kilmės druska, atitinkanti visus kelių priežiūrai keliamus techninius reikalavimus. Natrio chlorido kiekis joje siekia apie 98–99 proc.“, – teigiama bendrovės atsakyme.
Naudoja ir kitas medžiagas keliams
„Kelių priežiūra“ priduria, kad papildomai šiemet bendrovėje įrengiamos 4-ios laikinos druskos sandėliavimo vietos, kurios leis sukaupti apie 4000–4500 tonų papildomą rezervą.
„Tai užtikrina, kad net esant ilgesniam intensyvių orų periodui, medžiagų nepritrūktų“, – nurodo bendrovė.
„Svarbu pabrėžti, kad slidumą mažinančių medžiagų tiekimo procesas organizuojamas taip, jog būtų užtikrintas nepertraukiamas medžiagų prieinamumas viso sezono metu. Tai reiškia, kad druska ne tik kaupiama iš anksto, bet ir nuolat papildoma pagal poreikį“, – pabrėžiama atsakyme.
Kaip aiškina „Kelių priežiūra“, laikantis „atsakingo požiūrio į aplinką“, slidumą mažinančios medžiagos barstomos tiksliai pagal poreikį, atsižvelgiant į oro sąlygas, kad būtų užtikrintas eismo saugumas ir kartu išvengta perteklinio barstymo. Tam daugiau naudojami tirpalai.
Be įprastos druskos, antrus metus bus naudojami formiatų (organinių, pavyzdžiui, skruzdžių rūgšties, druskų) pagrindu pagamintos medžiagos. Jos naudojamos mediniams pėsčiųjų tiltams prižiūrėti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
