Meteorologė, fizinių mokslų daktarė, Audronė Galvonaitė sako, kad invazinių rūšių bėgant laikui tik daugės, nes šylant klimatui pietuose gyvenantieji traukia kur vėsiau, o tai reiškia pas mus. Žiemą į Lietuvą jau atklysta niekada čia nematyti paukščiai, o Baltijos jūroje vėsinasi silkiniai rykliai.
„Su šylančiu klimatu atkeliauja ir invazinės rūšys. Lengviausiai keliauja visokie parazitai, vabzdžiai. Numeskite kokį nors daiktą sode, jį akimirksniu aplips mažos margos sraigutės – tai invazinė rūšis. Arba, tarkime, uosialapis klevas, kuris baigia užkariauti visas pakeles ir parkus. Mes juo grožimės, bet jis yra didelis parazitas. Norint jį sunaikinti reikia atkasti šaknis, bet jų nenukirsti, nes ataugs trigubai. Šis medis suėda viską, kas yra naudinga ir maistinga. O pats yra visiškai bevertis, netinka net biokurui. Ir šių medžių pilna, išeikite į Vingio parką – pamatysite, kas darosi“, – sakė A. Galvonaitė.
Greičiausiai matėte krūmus, kurie apsineša voratinkliais ir juodais taškeliais – tai tropinis amaras. Šis amaras atneštas oro masių, visiška invazinė rūšis, kaip ir kolorado vabalai, kurių anksčiau nebūdavo.
„Tropinį amarą pernešė oro masės. Ir amaras Lietuvoje atsirado tam tikrose vietose, o pažvelgus į atmosferos frontų žemėlapį matėsi, kad amaro paplitimas atkartoja atmosferos fronto „taką“. Tokiu pačiu principu yra pernešami vabzdžiais, sėklos. Kartą su kolegomis pajūryje su kastuvais ėjome rinkti boružių, pakrantė buvo raudona, oro masė jas pernešė per Atlanto vandenyną“, – pasakojo meteorologė.
Ji taip pat sakė, kad mūsų ornitologai, kai pamatė kormoranus iš džiaugsmo vos nenumirė, toks gražus ir Lietuvoje nematytas paukštis. Gerai, kad neįrašė į Raudonąją knygą, o dabar nežino, kaip apsisaugoti.
„Arba štai erkės, anksčiau jos nebuvo tokios pavojingos, nepernešė tiek ligų, o ir gyvatės, jų Lietuvoje daugėja, jos darosi agresyvesnės. Visa tai todėl, kad šyla oras. Atsirado naujų paukščių, tarkime, žiemą į Lietuvą jau atskrenda šiauriniai čimčiakai. Tai migruojantys paukščiai, kurie anksčiau žiemodavo kitur, o dabar jau tinka ir Lietuva“, – vardijo specialistė.
Anot A. Galvonaitės, Baltijos jūroje aptinkama kardžuvių, į mūsų jūrą jau atplaukia silkiniai rykliai, iš paskos atplauks ir nesilkiniai. Ten kur jie gyveno pasidarė per karšta, rykliai traukia į šaltesnius vandenis. Arba grundulai – tai tropinių vandenų žuvys, kurių Baltijos jūroje taip pat daug.
„Maliariniai uodai laisvai skraido po Europą. Lietuvos upėse jau yra sugauta gėlavandenė piranija. Pirmosios piranijos pradėjo matytis Lenkijoje, matyt žmonės laikė akvariumuose ir paleido, jei sąlygos būtų kitos – upėse šios žuvys būtų išnykę, bet dabar upių vanduo joms jau tinkamas, jos išgyvena, dauginasi. Toliau pradėjo varpais skalambyti baltarusiai, bent penkiose vietose pagavę piranijas, o paskui jos pasirodė ir Rusijoje. Šylant klimatui, netrukus Lietuvoje atsiras dar daugiau tropinių gyvūnų rūšių“, – kalbėjo A. Galvonaitė.
Invazinėmis rūšimis dažniausiai vadinami naujų organizmų paplitimas ten, kur jie neturėtų augti arba gyventi. Invazijų metu svetimžemiai organizmai prisitaiko ir ima išstumti vietines rūšis. Daug greit plintančių augalų į Lietuvą yra atkeliavę iš Kanados ir jai artimų sričių: kanadinė konyza, kanadinė galinzoga, kanadinė rykštenė, kanadinė elodėja ir pan. Šie augalai patenka į naujas, tačiau tos pačios klimato juostos teritorijas, todėl greit prisitaiko naujoje vietoje ir pradeda sparčiai plisti. Plisdami išstumia vietinius organizmus iš jų augaviečių, gyvenamųjų vietų.
Invaziniais gali tapti ir gyvūnai – kanadinė audinė plačiai paplito Europoje, tuo pačiu ir Lietuvoje, išstumdama europinę audinę. Į invazinių rūšių sąrašą įrašyta ir kanadinė berniklė. Tai žąsinių paukščių būrio atstovė, kurios plitimas kelia pavojų mūsų vietinėms žąsims, nes gali kryžmintis su visomis kitomis žąsimis. Berniklės ir jų palikuonys ima stumti vietinius paukščius, kurie gali ir išnykti.
Mokslininkų skaičiavimais Europoje aptinkama daugiau kaip 12 tūkstančių svetimų rūšių, iš kurių 10–15 % yra invazinės – jos dauginasi ir plinta, kenkdamos vietinei biologinei įvairovei, aplinkai, žemės ūkiui, žuvininkystei, žmonių sveikatai ir sukeldamos ekonominę bei socialinę žalą. Kiekvienais metais į Europą patenkančių invazinių rūšių iš įvairių pasaulio regionų skaičius vis didėja. Skaičiuojama, jog Europoje invazinės rūšys per metus padaro žalos už maždaug 12 mln. eurų, skelbia Aplinkos ministerija.
Ne kiekvienas svetimas augalas ar gyvūnas yra invazinis. Kai kurie augalai auginami daržuose ar gėlynuose yra labai reikalingi žmogui, jie neplinta į gamtą. Vieni organizmai tolygiai plinta visoje krašto teritorijoje, kiti daugiau problemų sukelia tik tam tikroje vietovėje.
Lietuvoje šios, gana plačiai paplitę rūšys, yra vadinamos invazinėmis:
Gyvūnai 1. Mangutas 2. Kanadinė audinė 3. Ondatra 4. Paprastasis meškėnas 5. Pilkoji žiurkė 6. Kanadinė berniklė 7. Amerikinis balinis vėžlys 8. Raudonausis vėžlys 9. Nuodėgulinis grundalas 10. Juodažiotis grundalas 11. Rainuotasis vėžys 12. Žymėtasis vėžys 13. Apželtkojis krabas 14. Pietinė vijasraigė 15. Luzitaninis arionas 16. Dreisena 17. Jūrų gilė 18. Kietašarvė šoniplauka 19. Ežerinė mizidė 20. Spygliuotoji vandens blusa
Augalai 21. Uosialapis klevas 22. Sosnovskio barštis 23. Gausialapis lubinas / 24. Baltažiedė robinija 25. Smulkiažiedė sprigė 26. Bitinė sprigė 27. Vėlyvoji ieva 28. Raukšlėtalapis erškėtis 29. Dygliavaisis virkštenis 30. Šeriuotoji šiušelė 31. Varpinė medlieva 32. Vėlyvoji rykštenė 33. Aukštoji rykštenė 34. Kanadinė rykštenė 35. Kanadinė elodėja 36. Tankiažiedė rūgštynė 37. Šluotinis sausakrūmis 38. Ilgakotis lakišius 39. Muilinė guboja
