Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pastebi, kad specialistų pagalbos šiuo metu daugiausiai prašo žmonės, kurie yra priklausomi nuo alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų, tokių kaip marihuana, opiatai, stimuliantai.
Psichiatrė atkreipia gyventojų dėmesį į pagrindinius požymius, išduodančius, kad rizika susirgti priklausomybės ligomis yra išaugusi ir kada asmenims jau reiktų kreiptis į specialistą pagalbos.
„Kuo daugiau žmogus suvartoja alkoholinių gėrimų, tuo rizika tapti priklausomu yra didesnė.
Pirmiausia pastebimi atsirandantys psichikos sutrikimai, tokie kaip nemiga, nerimas, įtampa, irzlumas, dirglumas, vėliau pradeda kilti vis intensyvesni konfliktai šeimoje, ima atsirasti sunkumų darbinėje veikloje.
Dažnai priklausomi nuo psichoaktyvių medžiagų žmonės atsiriboja nuo įprasto laisvalaikio, ima vengti įprastinio socialinio gyvenimo, kartais pastebima nusikalstama veika, pavyzdžiui, vairavimas išgėrus“, – pastebėjo gydytoja A. Leleikienė.
RPLC gydytoja psichiatrė Vilma Andrejauskienė atkreipia dėmesį, kad klimpstant į priklausomybių liūną keičiasi ir žmogaus elgesys, santykiai su aplinkiniais žmonėmis. Tiesa, ilgą laiką priklausomybė gali būti slepiama, todėl negreitai atpažįstama.
„Remiamės į svarbų faktą – artimiesiems skaudžiausias dalykas yra priimti, kad šeimos narys gali vartoti ir būti priklausomas, todėl įsijungia fakto atmetimo strategija. Asmuo, vartodamas pasirinktą produktą, iš pradžių tikrai nori apsaugoti artimuosius, todėl elgsenos požymiai taip pat kinta: asmenys tampa uždaresni, geresni, pernelyg atviresni konkrečiose situacijose, dosnūs, labai „ligoti“ emociškai – tarsi vyksta emocinis dizainas“, – kalbėjo RPLC specialistė.
Tokiu atveju artimieji turėtų reaguoti į pastebimus pokyčius. Gydytojai pabrėžia, kad yra žmogiška tikėti, kad problemos nėra, ir mėginti save bei aplinkinius raminti ar pateisinti. Vis tik, jei jaučiate nerimą dėl artimojo, kuris, jūsų nuomone, kad gali būti priklausomas, tai jau yra ženklas, kad laikas veikti atėjo.
Ką daryti susidūrus su problema: keli esminiai patarimai
Svarbu žinoti, kad susidūrus su bet kokia liga pirmiausia reikia pripažinti, kad tai yra liga, kurią galima valdyti. Būtina atminti, kad kaip ir bet kuriai ligai taip ir priklausomybės ligoms gydyti yra būtina specialistų pagalba. Tai gali būti psichologai, psichoterapeutai, medicinos psichologai, gydytojai psichiatrai ir priklausomybės ligų gydytojai, toksikologai ir kiti šios srities gydytojai profesionalai.
Taip pat reikia įvertinti, kokios aplinkybės gali skatinti priklausomybės ligos atsiradimą ir sunkėjimą: galbūt tai patiriamas stresas, nepakankamas fizinis aktyvumas, kitos priežastys. Tuomet reikia pagalvoti, ką galima žmogaus gyvenime pakeisti, kad ligą skatinančių priežasčių mažėtų, pavyzdžiui, valdyti streso lygį gyvenimo ar darbo aplinkoje.
„Besikeičiančios, iššūkių keliančios gyvenimo sąlygos sukelia stresą, o tokia ilgalaikė būsena daro neigiamą įtaką žmogaus organizmui. Nuolat išsiskiriant streso hormonams organizme, daroma didelė įtaka psichikos sveikatai, žmonės pradeda jausti nerimą, įtampą ir labai dažnai pradeda tai malšinti psichoaktyviomis medžiagomis, o ne kreipiasi pagalbos į specialistus. Gaila, tačiau dėl to turime gydyti jau ne tik streso sukeltas pasekmes, tačiau ir priklausomybės ligas“, – teigė A. Leleikienė.
Psichiatrė V. Andrejauskienė pastebi, kad priklausomybės ligomis sergantiems žmonėms svarbu pajausti, kad jie nori ir gali gyventi kokybišką gyvenimą. Pastarųjų metų įvykiai, tokie kaip kilusi pandemija ar karas, kai kuriems žmonės padėjo savyje pažadinti išgyvenimo instinktą.
„Pasaulyje vykstantys įvairūs įvykiai kai kuriais atvejais dalį vartojančių asmenų netgi pristabdo, nes atsinaujina išgyvenimo instinktas. Taikos metu lengviau vartoti ir tikėtis greitos aplinkinių pagalbos, kare ir sumaištyje – žymiai sudėtingiau. Žmogus moka greitai persiorientuoti, o priklausomas asmuo tai geba atlikti dešimtimis kartų greičiau, tad tikimybė, kad žmogus orientuosis į nevartojimą, yra didelė. Turime gerą pavyzdį iš buvusio sunkaus „koroninio“ laikotarpio“, – kalbėjo specialistė.
Vis tik, pastebima, specialisto pagalba, siekiant pasveikti nuo priklausomybės ligos, visais atvejais išlieka itin svarbi, tad, net ir jaučiant laikiną pagerėjimą, jos atsisakyti nereikia.
Emocinė higiena: reikalingumo jausmas ir fizinė veikla
Tiesa, gydytoja A. Leleikienė teigia, kad egzistuoja ir puikus nemedikamentinis gydymo būdas, kuris gali padėti išvengti įvairių ligų, taip pat priklausomybių. Tai – fizinis aktyvumas.
„Nustatyta, kad fizinis aktyvumas mažina tikimybę patirti stresą, nerimą ir depresijos simptomus. Tyrimais įrodytas aerobinių pratimų efektyvumas, suteikiantis teigiamą emocinį efektą, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus ir lyties.
Geriausiai žinomi fizinių pratimų sukelti smegenų pokyčiai – tai laimės hormonų (endorfinų) išsiskyrimas. Energinga mankšta endorfinų kiekį gali padidinti iki 5 kartų. Rekomenduojama atlikti reguliarius vidutinio intensyvumo 30–45 minučių trukmės fizinius pratimus 3 kartus per savaitę“, – patarė specialistė.
Gydytoja V. Andrejauskienė dar kartą ragina žmones nebijoti paprašyti gydytojo pagalbos ar psichologo konsultacijos. Pastebima, kad Lietuvoje žmonės itin retais ar net kritiniais atvejais ieško profesionalų pagalbos, kai delsti sergant – tikrai pavojinga sveikatai ir gyvybei.
„Pokalbis su specialistu padeda išsiaiškinti esamos situacijos rimtumą ir pagalbos pasirinkimo galimybes. <...> Jei žmogus skundžiasi gydytojo kabinete, tai reiškia, kad jis juo pasitiki. Namai neturi tapti ligonine. Apie ligą privalu kalbėti su gydytoju, o ne su kaimynu ar bendradarbiu, kadangi tai be galo intymu.
Kasmet vykdomi sveikatos lygmens patikrinimai išlieka pagrindiniu ligų paieškos žemėlapiu. Gydytojų darbas yra nutolinti mirties datą, o priklausomo asmens darbas sveikimo metu – nutolinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo datą ir per šį laikotarpį galiausiai atrasti atsakymus, kaip reikėtų gyventi toliau“, – aiškino gydytoja.
Specialistai tvirtina, kad kiekvienas asmuo, susidūręs su sunkumais, gali prašyti psichiatro pagalbos ir užsiregistruoti vizitui be atskiro gydytojo siuntimo. Kilus įtarimų dėl psichikos sveikatos sutrikimų ar priklausomybės ligų, visuomet prasminga apsilankyti pas specialistus atskiram įvertinimui, kad vėliau pacientai būtų nukreipti tikslingam gydymui.
Signalas tėvams: ypač didelis pavojus – jaunimui
Kalbėdami apie priklausomybės ligas Lietuvoje, gydytojai psichiatrai atkreipia dėmesį į vieną itin pažeidžiamą grupę. Tai – paaugliai ir jauni suaugusieji. Gydytoja psichiatrė V. Andrejauskienė pastebi, kad nusakyti, ar asmenų, susiduriančių su skirtingomis priklausomybėmis, mastai didėja, yra sunku, tačiau aišku viena: „mados“ keičiasi, o labiausiai pažeidžiami yra jauni asmenys.
„Niekas tiksliai nepaskaičiuos, ar asmenų, susiduriančių su priklausomybėmis, daugėja. Statistiniai duomenys surenkami, vertinant tik asmenų, prašančių specialistų pagalbos, skaičių. Šie duomenys pagal politines ir ekonomines tendencijas gali skirtis.
Pastebima, kad gausėja jaunų, iki 30-ies metų, asmenų, kurie susirūpina dėl savo sveikatos. Taigi jaunimas pradeda atsakingiau „investuoti“ į sveikatą, tad „mados“ keičiasi.
Pavojingiausia pagal pažeidžiamumą yra paauglių amžiaus grupė. Daug legaliai parduodamų medžiagų (aerozoliai, klijai, skiedikliai), kurių paskirtis yra visiškai kita, dažnu atveju pritaikoma eksperimentiniam vartojimui“, – kalbėjo V. Andrejauskienė.
Pašnekovė teigia pastebinti, kad priklausomybės, su kuriomis susiduria žmonės, dažniausiai atkeliauja ir iš artimųjų rato.
„Nors matę tėvų, senelių vartojimo problemas, skausmingus išgyvenimus, po kurio laiko žmonės „pasitikrina“, ar jiems taip irgi gali nutikti. Priklausomybių ligos formuojasi kitų bėdų fone. Iššifruoti nėra lengva, nes ir aplinkiniai tarsi pridengia asmenis dėl svetimos gėdos“, – teigė gydytoja V. Andrejauskienė.
Medikai pastebi: paprastai priklausomybė alkoholiui ar cheminėms medžiagoms „po vieną nevaikšto“, tačiau Lietuvoje jau yra padaryta nemažai, kad sveikimas nuo priklausomybės ligų vyktų kuo sklandžiau, tad sąlygos ieškoti pagalbos ir sveikti – gėrėja.
„Visgi, pastaruoju metu mažėja nusistovėjusi stigma, yra atlikta daugybė įstatyminių pakeitimų, kurie leidžia žmonėms, besikreipiantiems dėl psichikos sutrikimų, dirbti įprastinius darbus, vairuoti. Taip pat labai džiugu, kad žmonės priklausomybės ligų centre gali konsultuotis ir anonimiškai, todėl vis drąsiau ir anksčiau asmenys kreipiasi pagalbos“, – teigėpabrėžė A. Leleikienė.
Surasti daugiau informacijos apie galimybę išsikapstyti iš skirtingų priklausomybių pavojų, kaip padėti artimiesiems galima rasti puslapyje pagalbasau.lt, taip pat ir https://www.rplc.lt/.
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
