Jo teigimu, nors socialinė atskirtis po truputį ir mažėja, sergamumo tuberkulioze tempas nėra toks, kad pasiektume Pasaulinės sveikatos organizacijos nubrėžtus tikslus.
„Dabar pagal sergamumą Europos Sąjungoje velkamės pačiame gale – esame antri nuo galo, bet, panašu, kad po kelių metų būsime paskutiniai, nes Rumunijoje, kurioje dabar tuberkulioze sergama daugiau, mažėjimo tempai greitesni“, – prognozavo pašnekovas.
Stinga naujausių vaistų
Gydytojas pabrėžė, kad pati didžiausia problema, kad net ir mažėjant ligos atvejų, itin daugėja vaistams atsparios (ir „ypač atsparios“) tuberkuliozės formų.
„Ir tai turėtų kelti didžiulį nerimą, nes šiai problemai valstybės dėmesys yra labai mažas“, – pabrėžė K. Miškinis.
Gydytojas kartu sutiko, kad kalbant apie susirgimų išaiškinimą, labai svarbus ir visuomenės sąmoningumas.
„Reikia pripažinti, kad žmonės tampa atsakingesni. Kai yra patenkinti pagrindiniai poreikiai, žmonės labiau domisi savo sveikata, daugiau dėmesio skiria asmens higienai.
Vis dėlto, tokiam žmogui niekas neužkerta kelio turėti kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu ir apie tai visai nenutuokti. Galima daug vėliau sužinoti, kad jo partneris, kaimynas, su kuriais bendraujama, serga tuberkulioze ir gali jį užkrėsti“, – kalbėjo gydytojas.
Jo aiškinimu, jau susirgus pasveikinimo eiga vėlgi priklauso nuo to, kaip elgiasi konkretus žmogus.
„Didesnė dalis pacientų elgiasi labai atsakingai ir nori pasveikti, intensyviai gydosi. Deja, yra socialiai ne itin atsakingų ir sąmoningų žmonių. Jiems realiai nusispjaut į ligą, nes galvoja, kad tuo metu jiems neva viskas gerai. Neretai tokie asmenys būna panirę ir į įvairias priklausomybes, ši visuomenės dalis ligą sparčiausiai ir platina.
Taip, dabar jau rasti būdai, kaip šiuos žmones prižiūrėti, yra specialūs kabinetai, kur jie gydomi, yra mokamos pašalpos maistui bei kompensuojamos transporto išlaidos ir tai yra labai veiksminga. Visgi didelė problema yra tai, kad nepakanka naujausių vaistų gydyti pacientus“, – atkreipė dėmesį jis.
K. Miškinio teigimu, šiuo metu naujų vaistų gydyti tuberkuliozei kiekis yra ribotas, jų negalima skirti visiems, kuriems specialistai galėtų skirti.
„Taip pat mes negalime užtikrinti tokių žmonių visaverčio gydymo. Dabartinės sąlygos, kurios yra Vilniuje, kur ir yra didžioji dalis sergančiųjų tuberkulioze, yra labai blogos. Jei 30 sergančių žmonių priversti lankytis viename tualete, tai yra labai didelė tikimybė naujai užsikrėsti. Pacientai „pasidalina“ tuberkuliozę sukeliančiomis mikobakterijomis ir, kadangi gauna skirtingą gydymą, to rezultatas, kad išlieka patys atspariausi ir jie ima vyrauti“, – aiškino gydytojas.
Pasak jo, tuberkuliozinius skyrius perkėlus į naująją Santaros klinikų infekcinę ligoninę ši problema, ko gero, turės būti išspręsta, mat naujose patalpose ligoniai bus pakankamai gerai izoliuoti, negalės vienas su kitu bendrauti.
„Pavyzdžiui, palyginimui, Estijoje yra kokius penkis kartus mažiau šių pacientų, o vaistų jie turi gerokai daugiau ir gali leisti skirti visiems, kam reikia.
Mes gi tuos vaistus pradėjome naudoti gal kokiais 5 metais vėliau, nes valdininkai reikalavo įrodymų dėl naujų vaistų efektyvumo. Tai visą laiką tęsėsi ir dabar ta biurokratija tęsiasi, vaistų negalima skirti visam kursui ir panašiai“, – kalbėjo gydytojas.
Jis pridūrė, kad kaimyninėse Latvijoje, Estijoje veikia specialios tuberkuliozinės programos, kurios valstybei kainuoja labai nedaug, tačiau taip visiškai prisiimama atsakomybė už situacijos kontroliavimą.
Ministerija: situacija keisis
Sveikatos apsaugos ministerija gi tvirtina, kad dar praėjusių metų lapkričio 1-ąją įsigaliojo atnaujinta tuberkuliozės gydymo tvarka, kurioje numatytos kompleksinės priemonės, nustatytos gydymo schemos, atitinkančios pačias naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas.
„Tuberkuliozė yra viena labiausiai paplitusių infekcijų pasaulyje. Lietuva pagal šios infekcinės ligos paplitimą yra tarp pirmaujančių Europos Sąjungoje (ES), todėl kovai su ja metamos išskirtinės pajėgos.
Naujojoje tvarkoje numatyta, kad greitasis molekulinis genetinis tyrimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis finansuojamas visiems pacientams, ko iki tol Lietuvoje nebuvo, t. y. tyrimas atliekamas visiems pacientams, kai tam yra indikacijų. Tai ne tik leidžia patvirtinti, ar pacientas serga, bet ir iš karto įvertinti, kokia yra ligos forma, t. y. vaistams jautri ar atspari. Taip iškart gydytojai pacientui gali skirti jo atvejui gydyti tinkamus vaistus. Paprastai tariant, efektyvus gydymas vaistais pradedamas taikyti nedelsiant, kas, tikėtina, svariai pagerins gydymo rezultatus", – aiškino Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Alvyda Naujokaitė.
Jos teigimu, taip pat jau priimti sprendimai PSDF lėšomis įsigyti reikalingų vaistų, kurie anksčiau Lietuvos pacientams negalėjo būti skiriami.
„Jais Valstybinė ligonių kasa (VLK) gydymo įstaigas įpareigota aprūpinti jau artimiausiu metu. Tai atlikus, gydytojai Lietuvoje kovai su liga galės skirti absoliučiai visus efektyviausius vaistus, kuriuos naujausiomis rekomendacijomis yra patvirtinusi PSO. Taigi, esminiai pokyčiai, kad Lietuvoje tuberkuliozės gydymas niekuo nesiskirtų nuo taikomo kitose šalyse, išties vyksta, sparčiai diegiamos naujovės, leidžiančios, pacientui kreipusis į gydymo įstaigą, ligą nustatyti ir gydymą pradėti dar tą pačią dieną.
Be to, įgyvendinama 12 projektų, skirtų kovai su tuberkulioze. Jiems skirta 19,23 mln. eurų ES investicijų ir valstybės biudžeto lėšų. Už juos atnaujinama infrastruktūra, perkama nauja medicininė įranga, modernizuojami tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso (DOTS) kabinetai ir kita“, – aiškino SAM specialistė.
Simptomų nejaučia arba ignoruoja ilgus mėnesius
Savo ruožtu K. Miškinis pabrėžė, kad tuberkulioze būtų galima laikyti klastinga liga, mat realiai nėra tokių simptomų, dėl kurių žmogus iškart kreiptųsi į medikus, arba į juos paprasčiausiai nėra kreipiama dėmesio.
„Kai sulūžta koja, iškart kreipiamės pagalbos. Tuberkuliozė gi dažniausiai nustatoma profilaktinių tikrinimų metų, nes žmogus paprastai arba nejaučia simptomų ir sisteminių sutrikimų, arba tiesiog į juos nekreipia dėmesio. Taip dažnai būna su rūkaliais, kuriems dėl ilgalaikio rūkymo būna išsivystęs lėtinis bronchitas. Jie nuolat kosti ir neatskiria tos ribos, kai jau atsiranda tuberkuliozė.
Kai nėra audringos organizmo reakcijos, žmogus gali iki pusės metų kentėti ir diagnozė nebus nustatyta. Įsivaizduokime, jei su sulūžusia koja vaikščiotume pusmetį, kas būtų?“ – situaciją iliustravo gydytojas.
Be to, tuberkuliozė apibrėžiama kaip generalizuota viso organizmo liga, tad ji gali būti išplitusi bet kur – smegenų dangaluose, smegenų skystyje, tiek gerklose, gerklėje, kauluose, kepenyse, blužnyje, inkstuose, akyse.
„Tačiau tokie ekstrapulmoninės (ne plaučių) tuberkuliozės atvejai vidutiniškai sudaro 10–15 proc. visų nustatomų ligos formų. Bet vėl viskas priklauso, kaip skaičiuojame. Anksčiau plaučių dangalų tuberkuliozės pažeidimai laikyti kvėpavimo sistemos tuberkulioze, o dabar ji laikoma ekstrapulmoninės kvėpavimo sistemos dalimi.
Tačiau tuberkuliozės gydymas beveik visais atvejais yra standartizuotas, kiekvienu atveju pagal atsparumą vaistams parenkamos atitinkamos gydymo, kuris šiaip yra ilgas ir nuobodus, schemos“, – kalbėjo K. Miškinis.
Pagrindiniai simptomai
Specialistai primena, kad pagrindiniai tuberkuliozės simptomai yra sunkus kosulys, trunkantis 3 ar daugiau savaičių, skausmas krūtinėje, skreplių ar kraujo atsikosėjimas. Kiti galintys ligą išduoti simptomai: silpnumas ar nuovargis, svorio kritimas, apetito stoka, ilgalaikis neaukštas (iki 37,4 laipsnių) karščiavimas, naktinis prakaitavimas.
Tuberkuliozės (TB) infekcija ypač grėsminga naujagimiams ir kūdikiams bei vaikams iki 5 metų dėl pilnai nesusiformavusio imuniteto. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šalims, kuriose registruojamas didelis sergamumas TB, skiepyti BCG vakcina vaikus kaip galima greičiau po gimimo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka darbuotojams, dirbantiems maisto gamyboje, sveikatos priežiūros srityje, vaikų mokymo ir auklėjimo srityje, paslaugų teikimo gyventojams srityse ir kitose veiklos srityse, būtinas profilaktinis patikrinimas dėl tuberkuliozės prieš pradedant dirbti ir kasmet dirbant.
„Pasislėpusios“ tuberkuliozės bakterijos
Tuberkuliozės bakterijos nuo žmogaus žmogui perduodamos per orą, kai plaučių tuberkulioze sergantis žmogus kosti, čiaudi. Asmeniui užtenka įkvėpti tik keletą šių bakterijų, kad užsikrėstų. Tačiau nebūtinai iškart susergama.
Tačiau specialistai įspėja, jog atvira tuberkuliozė – tik ledkalnio viršūnė, maždaug ketvitadalis pasaulio gyventojų turi latentinę tuberkuliozės infekciją. Tai reiškia, kad yra užsikrėtę tuberkuliozės bakterijomis, tačiau dar neserga ir ligos sukėlėjo neplatina.
Tačiau esant nepalankiam gyvenimo būdui – kai lydi stresas, ilgalaikė įtampa, prastas maistas, yra nusilpęs imunitetas dėl ŽIV infekcijos ar kitų priežasčių – sudaromos palankios sąlygos šiai vadinamajai latentinei tuberkuliozei suaktyvėti.
Latentinės tuberkuliozės atveju žmonės dažniausiai nejaučia jokių aktyviai šios ligos formai būdingų požymių: kosėjimo, karščiavimo, skrepliavimosi, bendros blogos būsenos. Ligą bakterijų paprastai neaptinkama ir seilių pasėlyje mikroskopijos metu. Įtarimų nesukelia ir rentgenologinis ištyrimas.
Kai asmeniui išsivysto aktyvi tuberkuliozė, simptomai (kosulys, karščiavimas, naktinis prakaitavimas ar svorio kritimas) gali būti lengvi daugybe mėnesių. Dėl to į gydymo įtaigą gali būti kreiptasi per vėlai.
„Latentinė tuberkuliozė šiandien yra didelis iššūkis. Kuo toliau, tuo labiau išsivysčiusios šalys investuoja į latentinės tuberkuliozės diagnostiką ir gydymą. Tam yra atliekami specialūs tyrimai, kurie prieinami ir Lietuvoje“, – portalui tv3.lt yra sakęs ULAC vadovas Saulius Čaplinskas.
