Mamasos siuolaikines..pervargusios gi.. tpfu.

Gal laikas vietoj virkavimų apie pseudodepresijas ( nekalbu apie tikrą ligą) , kurios ištinka mūsų infantilias egoistes mergeles ( patys tokias užauginom), aptikus, kad kūdikį prižiūrėti reikia, ir neužtenka turėti žaisliuką, su kuriuo gali gražiai instagramui pasifotkinti ir numesti į kampą, ir teisinimą tokių dalykų, imti kalbėti apie tai, kad laikas į vaikų auklėjimą įvesti ir atsakomybės, empatijos ( normalios, o ne suaugusiems egocentrikams, prisimąstantiems "kitoniškumo"), brandos suvokimo pagrindus? Gal laikas pradėti juos mokyti, kad pirmiausia patys atsakingi už savo poelgius turi būti, o jau paskui ieškoti kitų kaltų. Ir nustoti kliedėti apie "visuomenės spaudimą". Visokios visuomenės yra, jei kokį nori pavyzdį, tokį renkiesi. Gali siegeles, o gali tikrus žmones.

Nežinom, kas įvyko, bet tokio amžiaus vaiko krytis per langą byloja apie neprižiūrą. Klaiku, kai stumdama vežimėlį į autobusą mamelė neatitraukia žvilgsnio nuo telefono, tokia ir namie į vaiką nekreipia dėmesio.

Vieni ištisai vaikus ant rankų nešioja, nepaleidžia, jokio savarankiškumo neugdo. Vaikas toks nė sėdynės nusivalyti nesugeba, vienintelis išprusimas- telefono maigymas. Kiti per nagų, blakstienų krapštymą ir mobiliakus vaiko nebemato. Apie valkatas alkašus jau nė nekalbu.

Vaikų atsikratymas kitaip nepavadinsi.
Ar ne per dažnai???