Šalia vienos Klaipėdos mokyklos vyksta intensyvūs darbai. Sunkioji technika ten nukasinėja mokymo įstaigos stadioną. Žemė užteršta sveikatai pavojinga medžiaga – chromu. Prieš dvejus metus ten gyvenančius klaipėdiečius pribloškė gruntą ištyrusių specialistų žinia – šios teritorijos chromo koncentracija dirvožemyje viršijo leistinas ribas net 12 kartų. Tad uostamiesčio savivaldybė nusprendė net 20 cm storio užteršto grunto sluoksnį nukasti ir jį veža utilizuoti. Tokie darbai miesto biudžetui atsieis 800 000 eurų.
„Jie nukasa, sustumia į tam tikras vietas. Ekskavatorius sukrauna į savivartį, išveža į tas utilizavimo aikšteles. Iš kitų vietų atveža šviežią gruntą. Paskui išlygina, suspaudžia, supresuoja ir parengia žolės sodinimui', – sako Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis.
Tačiau vietos gyventojai pokyčiais netiki. Vieni tvirtina, kad pirma reikia pažaboti geležį kraunančias uosto įmones, kurias ir įtaria užteršus gruntą, o tik tada nukasinėti. Kiti piktinasi, kad už darbus privalo sumokėti visi mokesčių mokėtojai, nors kaltininkai, vėlgi, jų teigimu, – uosto įmonės. Štai, ką sako gyventojai:
„Verslas dirbo, verslas teršė, įmonė teršė, o savivalda moka. Šiuo metu ir apskritai, kai mes kalbam, kad teršėjas turi mokėti.“
„Kokią čia duos, jei čia teršia ant viršaus. Nu gal ne chromu, bet vis teik teršia. Čia pinigų laidymas vėjais. Vot, uždaryt, paskui valyt.“
O dar vienas klaipėdietis Pranas sako, kad kaltinti dabartinių uosto įmonių nereikia. Vyras pats dirbo uoste prieš 30 metų ir savo akimis matė, kaip griūvant Sovietų Sąjungai, būtent toje vietoje, kur vėliau atsirado mokyklos stadionas, ne vieną mėnesį buvo laikomos milžiniškos metalo krūvos, mat per suirutę šios medžiagos Klaipėdoje buvo tiek daug, kad net netilpo uosto teritorijoje.
„Nebuvo uoste, kur bekrauti metalo. Nespėjo išvežti laivai. Tiek buvo tais metais čia užvaryta metalo. Tas visas stadionas buvo užkrautas metalu. Dar nebuvo Lietuvos, kai tą metalą buvo sukrautas, dar tebėjo“, – sako jis.
Vis tik prieš dvejus metus žemę tyrę geologai laikosi kitokios nuomonės. Anot jų, mėginius šioje teritorijoje jie ėmė ir anksčiau, tad palyginus rezultatus akivaizdu, jog taršą chromu tik augo.
„Pirmus mėginius Vitės kvartale mes paėmėm 1995 metais. Ir tuo metu, toje vietoje, chromo buvo 60-80 miligramų kilograme. Tai tokios buvo koncentracijos. Tai įsivaizduokit. Aš paskaičiavau, kad per 25 metus, privarė 38-39 metines normas“, – teigia Lietuvos geologijos tarnybos atstovė Virgilija Gregorauskienė.
Maža to, geologai nustatė, kad uoste kraunama geležies rūda sutampa su ten gyvenančių žmonių palangių nusėdančiomis dulkėmis.
„Persiuntė mums tų tyrimų rezultatus ir paaiškėjo, kad cheminės medžiagos yra identiškos. Tiek tose krūvose, tiek ant žmonių palangių. Taršos židiniai buvo aptikti, įrodyti“, – sako V. Gregorauskienė.
Vis tik tokių įrodymų nepakako prokurorams. Kurie nors ir buvo dėl taršos pradėję ikiteisminį tyrimą, tačiau jį nutraukė. Esą nepavyko nustatyti kaltininko. Neva tarša galėjo atsirasti iš bet kur, tad sieti jos su viena uosto įmone negalima. Vis tik medikai tikina, kad chromas sveikatai yra pavojingas. Ypač ilgalaikiame procese.
„Pažeidžia visus organus. Požymiai nespecifiniai lėtines intoksifikacijos. Prasideda ir centrinės nervų sistemos simptomatika. Ir miego sutrikimo ir koordinacijos. Regos, klausos įvairūs“, – vardija galimus negalavimus Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos skyriaus vedėjas Ričardas Slavinskas.
Medikai siūlo gyventojams išsitirti Nacionaliniame toksikologijos centre ir taip sužinoti, ar šios medžiagos paveikė jų sveikatą. O štai viena uosto įmonė paskelbė, kad geležies rūdos krovimą atvirose teritorijose sustabdo.
