Dabartinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas jau anksčiau pranešė, kad neplanuoja kandidatuoti į merus.
Pirmąja viešai įvardyta kandidate į Klaipėdos merus tapo Seimo narė Ligita Girskienė. Praėjusių metų pabaigoje jai pačiai buvo netikėta, kai pirmasis apie tai paskelbė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Praėjusį gruodį Klaipėdos taryboje neliko šios sąjungos frakcijos.
Tuomet LVŽS pirmininkas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad praėjusiuose savivaldos rinkimuose su partija kandidatavęs Arvydas Vaitkus taip pat dalyvaus mero rinkimuose su savo komitetu.
R. Karbauskis tikino, kad A. Vaitkaus ir jo bendražygių rokiruotės Klaipėdos taryboje su juo buvo aptartos. Tačiau, jo nuomone, partijai geresnė kandidatė yra L. Girskienė.
R. Karbauskis prognozavo, kad tiek L. Girskienė, tiek A. Vaitkus, kuris nėra jokios partijos narys, turi galimybių patekti į antrą turą.
Jaučia diskriminaciją
L. Girskienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad, oficialiai įvardijus ją kaip kandidatę mero rinkimuose, jos veikla nepasikeitė.
„Seime dirbu kasdienius darbus, skiriu dėmesio Klaipėdos problemoms“, – sako L. Girskienė.
Ji, kaip ir pernai, pasirengusi tiesiogiai bendrauti su rinkėjais, pristatyti nuveiktų darbų ataskaitą. Tačiau Seimo narė jaučia diskriminaciją iš Klaipėdos valdžios pusės.
„Į miesto renginius nekviečia, jei pakviečia, tai po to sako, kad neatvykčiau“, – piktinasi L. Girskienė.
Pats A. Vaitkus, kuris praėjusiuose mero rinkimuose antrajame ture pralaimėjo V. Grubliauskui, oficialiai apie savo planus dėl ateinančių rinkimų nepaskelbė.
Sklido kalbos, kad A. Vaitkus buvo kviečiamas prisijungti prie Sauliaus Skvernelio įkurtos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ tačiau, atrodo, sutarimo rasti nepavyko.
Renkasi kandidatus
Neseniai įkurto Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Klaipėdos skyriaus pirmininkas Artūras Bogdanovas sako, kad partija Klaipėdos mero rinkimuose planuoja kelti savo kandidatą.
Anot jo, yra ne vienas pretendentas. Galutinis sprendimas turėtų paaiškėti vasarą.
„Šiandien dar per anksti“, – apie tai, kad kitais metais neplanuoja dalyvauti Klaipėdos mero rinkimuose, užsimena pats A. Bogdanovas.
Jaučiais stipriai
Jau šį mėnesį daugiau aiškumo gali būti dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidato į Klaipėdos miesto merus.
Klaipėdos tarybos narys Aidas Kaveckis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad artimiausiomis savaitėmis turėtų vykti partijos Klaipėdos skyriaus susirinkimas, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl būsimo kandidato mero rinkimuose.
Pats A. Kaveckis neslepia ambicijų dalyvauti mero rinkimuose, tačiau sprendimą turi priimti partija demokratiškuose vidaus rinkimuose.
A. Kaveckis jaučia, kad jo pozicijos yra gana stiprios, nors vidiniuose partijos rinkimuose turėtų būti ir daugiau pretendentų.
Kaip vienas iš jų neoficialiai buvo minimas Seimo narys klaipėdietis Audrius Petrošius.
Tačiau jis „Vakarų ekspresą“ patikino, kad yra susikoncentravęs ties darbu Seime ir šiuo metu planų siekti Klaipėdos mero pozicijos neturi.
„Lyg ir turim nusimatę kandidatą, kuris labai nori, o kaip ten atrodys vėliau, bus matyti“, – sakė A. Petrošius.
Priminsime, kad praėjusiuose mero rinkimuose konservatoriams atstovavo šiuo metu Vidaus reikalų ministerijai vadovaujanti Agnė Bilotaitė. Tuomet ji liko trečia.
Akivaizdu, kad per pastaruosius metus savo pozicijas Klaipėdoje susilpnino liberalai. Praėjusiuose mero rinkimuose ketvirtas likęs Simonas Gentvilas oficialiai deklaruoja teikiantis prioritetą darbui Aplinkos ministerijoje.
Tarp galimų kandidatų mero rinkimuose minimas ir Lietuvos liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus pirmininkas Saulius Budinas. Tačiau oficialaus partijos sprendimo dar nėra.
Nemato partnerių
Dėl savo politinės ateities tvirtos pozicijos dar neturi Tarybos narė Nina Puteikienė, praėjusiuose mero rinkimuose likusi šeštoje vietoje.
„Kol kas tikrai neketinu dalyvauti mero rinkimuose“, – „Vakarų ekspresui“ sakė N. Puteikienė.
Anot N. Puteikienės, ji yra gavusi keletą pasiūlymų, bet jie nėra tokie, kurių pagrindu matytų galimybę tęsti savo darbą politikoje.
N. Puteikienė praėjusiais metais išstojo iš Tautos teisingumo sąjungos, kurios vienas įkūrėjų buvo Naglis Puteikis.
Pats N. Puteikis sakė, kad sprendimas, ar partija kels kandidatą rinkimuose į Klaipėdos merus, turėtų būti priimtas po mėnesio.
Sprendimai dar laukia
Lietuvos regionų partijos Klaipėdos Baltijos skyriaus pirmininkas Juozas Girčys sako, kad partija kaip tik šiuo metu sprendžia dėl dalyvavimo Klaipėdos mero rinkimuose. Planuojama, kad galutinis sprendimas bus priimtas birželio mėnesį.
Birželį oficialiai savo kandidatą planuoja paskelbti ir Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos skyrius.
„Reikia išlaikyti oficialias procedūras“, – sako skyriaus pirmininkas Mindaugas Prialgauskas.
Jis ragina Seimą sparčiau svarstyti įstatymo pataisas, kurios apibrėžtų būsimo mero galias ir įgaliojimus.
Dar svarsto, ar dalyvauti mero rinkimuose, ir radikaliais pareiškimais išgarsėjęs Viačeslav Titov, praėjusiuose Klaipėdos mero rinkimuose likęs penktas.
„Dar svarstau, ar verta“, – sakė politikas.
Šiuo metu jis prisideda prie kito radikalo Algirdo Paleckio kuriamo judėjimo „Aušra“, kuris tikisi savo pasekėjus į atskirą skyrių suburti ir Klaipėdoje.
Merui – daugiau galių
A. Petrošius sako, kad klausimai dėl būsimų mero galių jau šį mėnesį bus pradėti svarstyti Seimo komitetuose. Tikimasi, kad politikams sutarimą dėl jų pavyks surasti jau pavasario sesijoje.
Pasak Klaipėdos universiteto politologės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili, sureguliavus, kad mero rinkimai nepažeistų Konstitucijos, dabar laukia didžiausias darbas – Seime patvirtinti Vietos savivaldos įstatymo pataisas ir Rinkimų kodeksą.
„Pagal jau registruotus pasiūlymus, keistųsi savivaldos institucinė sistema – tiesiogiai išrinktas meras būtų vykdomoji institucija“, – akcentuoja politologė.
Anot jos, nors teoriškai vykdomoji institucija valdžių hierarchijoje yra žemiau už atstovaujamąją instituciją, t.y. vietos tarybą, tačiau žiūrint į galimybes veikti, naujojoje tvarkoje tos galimybės žymiai išplečiamos.
Kitą vertus, situacija kiekvienoje savivaldybėje bus unikali, nes mero veikimo galimybės priklausys ir nuo to, kokios jėgos bus išrinktos į tarybas.
„Jau ir dabartinės kadencijos metu matome savivaldybių, kuriose merai neturi juos palaikančios tarybos daugumos. Pagal naująją tvarką, neturint tarybos palaikymo, dirbti gali būti dar sunkiau“, – prognozuoja G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Anot jos, štai čia ir yra visa įdomybė kalbant apie būsimus Tarybos ir mero rinkimus Klaipėdos miesto savivaldybėje. Norint užsitikrinti maksimalias galimybes veikti, reikia, kad ir sąrašas būtų priimtinas rinkėjams, ir kandidatas į merus.
„Iš tų, kas jau yra pasiskelbę, kol kas nematau sąrašo potencialo, kad galėtų turėti Taryboje daugumą. Iš tų, kas dar nepasiskelbę, matau potencialių kandidatų, bet neaišku, ar politinės jėgos (turinčios potencialo iškovoti nemažai Tarybos mandatų) juos pasirinks kandidatais“, – įžvalgomis dalijasi G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Mato favoritus
N. Puteikienė antrajame rinkimų ture mato konservatorių kandidatą ir visuomeninio komiteto kandidatą, kuriame galbūt savo jėgas galėtų suvienyti dabartinis meras V. Grubliauskas ir su Klaipėdos universitetu siejami vietos politikai.
Ji tai sieja su tuo, kad konservatorių pozicijas visoje Lietuvoje sustiprino karas Ukrainoje, o Klaipėdos universiteto svoris ir įtaka per pastaruosius kelerius metus Klaipėdoje išaugo.
L. Girskienė savo stiprybę mato tame, kad tarp šiuo metu galimų kandidatų į Klaipėdos merus nėra minima nė viena kita moteris.
Tačiau N. Puteikienė labai skeptiškai žiūri į galimybę moteriai tapti miesto galva.
„Lietuvos politikoje dominuoja vyriškos moterys, be šeimų“, – Lietuvos rinkėjų prioritetus įžvelgia N. Puteikienė.
