Klaipėdai rugpjūčio 1-ąją švenčiant 770-ąjį gimtadienį taip pat atidaryta paroda, kurioje galima išvysti autentišką aukso ir sidabro siūlais siuvinėtos karalienei Luizei siūtos suknelės fragmentą.
Klaipėdos piliavietėje vykusioje iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje kultūros magistro žiedai šiais metais įteikti trims menininkams – režisierei, kultūros ir lietuvybės puoselėtojai Virginijai Kochanskytei, džiazo pianistui, kompozitoriui Sauliui Šiaučiuliui ir aktoriui, režisieriui Benui Šarkai, o garbės piliečių vardai – krepšininkui Modestui Paulauskui bei pranciškonui Sigitui Benediktui Jurčiui.
„Žiedai surado jus“
„Esate magistrais ne dėl to, kad norėjote būti, ne jūsų rankos surado tuos žiedus, žiedai surado jus. Jūsų kūryba, autentiškumas garsinant, puoselėjant Klaipėdą ir buvo tas kelias į žiedą, kuris jus surado“, – prieš apdovanojimus sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Žiedu apdovanota V. Kochanskytė teigė, jog magistro žiedas liudija „sudėtingą, bet labai garbingą Klaipėdos krašto istoriją ir įkvepia naujiems gražiems kūrybiniams sumanymams“.
„Kada garbioji E. Kanto bibliotekos direktorė B. Lauciuvienė paklausė, ar biblioteka galėtų mane pristatyti šiam garbingam apdovanojimui, nusijuokiau, kad gavau apdovanojimą – meilės ordiną, meilės ženklą, esu labai dėkinga, kad buvo pastebėta mano bendrystė su Lietuvos bibliotekomis, muziejininkais. Daugybė kūrybinių provokacijų patyriau iš jų. Per 45 darbo metus mano veikla neatsiejama nuo bibliotekų ir Lietuvos muziejų“, – sakė aktorė.
Nuo uostamiesčio kultūros neatsiejamas Gliukų teatro įkūrėjas, performansų kūrėjas B. Šarka.
„Medikai sako, kad susijaudinimas yra sveika ir nieko nekainuoja. Susijaudini ir toliau gyveni, patikrini savo širdies kraujagysles arba susijaudini ir miršti, tai Klaipėda yra toksai susijaudinęs ir jaudinantis miestas“, – teigė B. Šarka.
Pasak menininko, nors Klaipėda neturi Valdovų rūmų, visgi stovėdama ant pelkės turi „Jūratės rūmus vandeny ir Žvejų rūmus ten, aš ten kartais gaunu užduotis pinti tinklus ir patenkintas, kad Žvejų rūmai mane toleruoja“.
„Mano gyvenimas iš tikrųjų yra Minijos platumos, Kuršių nerijos vanduo, galiu žiūrėti į vandenį be paliovos“, – teigė džiazo muzikantas, kompozitorius S. Šiaučiulis, juokavęs, jog galėtų dirbti ir gamtosaugininku – tai neatskleista jo pusė.
„O jei rimtai, mano gyvenimas dabar yra ištisai kūryba, aranžavimas, padėjimas jauniems atlikėjams, visur dirbau, nedirbau tik vaikų darželiuose ir globos namuose“, – kalbėjo S. Šiaučiulis.
Menininkams įteiktos XVI amžiaus žiedo, rasto piliavietėje, kopijos. Žiedai pagaminti iš aukso, puošti deimantu.
Tapo garbės piliečiais
Per miesto gimtadienį pirmadienį įteikti garbės piliečio vardai. Už ypatingus nuopelnus Klaipėdai jie įteikti M. Paulauskui ir pranciškonu S. B. Jurčiui.
„Labai sujaudintas, retai kada būdavau prieš rungtynes... Džiaugiuosi vėl šiandien kvėpuodamas Klaipėdos oru. Kai išvykau 1962 metais iš Klaipėdos, specialiai atvažiuodavau pakvėpuoti klaipėdietiško oro, vėjo, šlapdribos. Praleidau čia 17 metų savo vaikystės metų, esu dėkingas Klaipėdai, kad ji man davė tuos pagrindus, pamatus, kurie man padėjo gyvenime statyti savo gyvenimo pilį. Ačiū, kad nepamiršote manęs“, – sakė M. Paulauskas.
M. Paulauskas, būdamas tuometės Sovietų sąjungos krepšinio rinktinės kapitonu, 1972 metais tapo olimpiniu čempionu, dukart tapo pasaulio čempionu, keturis kartus – Europos čempionu. M. Paulausko laimėjimų dėka Klaipėdoje 1972-aisiais pastatyta nauja krepšinio mokykla.
„Būk stipri, būk laiminga, būk nenugalima, Klaipėda“, – sakė buvęs krepšininkas.
Garbės piliečio vardas įteiktas ir broliui pranciškonui, „Vilties“ bėgimo sumanytojui broliui Sigitui Benediktui Jurčiui.
Jo dėka 2013 metais prie Šv. Pranciškonų bažnyčios duris atvėrė onkologijos centras, kuris teikia dvasines ir psichosocialines paslaugas sergantiems vėžiu ir jų šeimos nariams iš visos Lietuvos. Vienuolyne įkurta Kultūrų diasporos centro meno galerija – „Galerija 1252“, J. Pabrėžos sensorinis sodas bei rožynas.
Pranciškonas dėkojo savo tėvams, kurie savo gyvenimo vieta pasirinko karo sugriautą Klaipėdą, o joje gimė jis.
„Esu pamalonintas ir įvertintas. Miesto garbės piliečio vardas – tai aukščiausias įvertinimas, kurį miestiečiai gali suteikti. Džiaugiuosi išskirtinumu, prisipažįstu, nieko nedariau dvasiniam ar socialiniam pripažinimui pelnyti, esu tik mažesnysis brolis“, – sakė pranciškonas.
Miesto meras apdovanotus asmenis vadino legendomis, žmonėmis, pašventusiais gyvenimus Klaipėdai.
Parodoje – karališkas palikimas
Pilies muziejuje Klaipėdos gimtadienio proga nuo pirmadienio eksponuojama šiame mieste XIX a. pradžioje gyvenusios karalienės Luizės aukso ir sidabro siūlais siūtos suknelės, kurios jai nespėta padovanoti, fragmentas.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys sako pernai gegužę buvęs nustebęs, kuomet sulaukė netikėto laiško iš Vokietijos, žymios anuomet Ankerių giminės palikuonio, kuris pasiūlė padovanoti miestui audinio fragmentą.
„Tylmanas Kroekeris labai gražiai rašo rašte, kad turi netikėtą pasiūlymą ir nori padovanoti karalienės Luizės suknią. Aš ir atsisėdau, atvirai pasakius“, – sakė J. Genys.
Po susirašinėjimų, kuriuose buvo pridėtos iškarpos su istoriniais straipsniais, pasak J. Genio, į šį pasiūlymą imta žiūrėti itin rimtai. Netrukus į Klaipėdą atvykęs vokietis atvežė suknelės fragmentą, „padėjo muziejuje ant stalo ir sakė, ką norit, tą ir darykit“.
Anot J. Genio, pasiūti suknelę karalienei Luizei norėjo Klaipėdos pirkliai, kuomet ši istorinė asmenybė nuo 1807 metų sausio apie metus gyveno Klaipėdoje. Nutarta pas aukščiausio lygio ispanų meistrus Berlyne užsakyti auksu siuvinėtą suknelę.
„Galvojo audinį įteikti su didele pagarba, padėka karalienei Luizei, bet nespėjo, 1810 metų liepą, būdama labai jauna, karalienė Luizė mirė“, – teigė muziejaus vadovas.
Vėliau suknelės fragmentą išpirko kilmingų anuomet Ankerių ir Berbomų giminių atstovas, ilgą laiką audinys saugotas Rusnėje, o II pasaulinio karo metais atsidūrė Vokietijoje.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus restauratorė Audronė Petraševičiūtė teigė, jog tyrėjai ištyrė kiekvieną šio autentiško audinio šilkinį siūlą ir giją.
„Tai yra šilkas, auksas, sidabras – tai labai prabangus audinys. Didelis džiaugsmas buvo prisiliesti. Atidarėme dėžę, net užėmė kvapą, nepaprasto trapumo šilkas. Trapus buvo dėl to, kad buvo standintas, krakmolintas, o jis ilgainiui suvalgė šilką. Jei norit palikti palikimu, nekrakmolinkit savo šilkų“, – sakė restauratorė.
Muziejui padovanotas karališkos suknelės fragmentas čia bus eksponuojamas nuolat.
