Pradėdamas spaudos konferenciją, V. Grubliauskas pirmiausia pareiškė, kad savivaldybė numatė atskiras patalpas medikams.
„Būna, kad medikai nenori grįžti į namus, bijo, kad šeimos nariai netaptų priešakinės kovos linijų dalyviais. Logiška užtikrinti galimybes apsigyventi atskirai nuo šeimos, jei to nori, turi registruotis“, – sakė Klaipėdos meras.
Jis taip pat patvirtino, kad balandį ir gegužę jokie masiniai reginiai uostamiestyje nevyks, tarp jų ir laivų paradas, sporto varžybos, kiti ilgai derinti renginiai.
„Galutiniai terminai bus eigoje, balandį bus priimti galutiniai sprendimai. <..> Didelis rūpesnis yra dėl europiados, neturiu informacijos dėl jos atšaukimo, bet turime būti pasiruošti visokiems scenarijams“, – kalbėjo meras.
Uostamiesčio vadovas taip pat pabrėžė, kad greitosios medicinos pagalbos ekipažai pasiruošę padėti, esą informacija, kuri pasirodė anksčiau nėra tiksli.
„Labai noriu kreiptis į visus, supraskime, visi esame įsitempę. Dirbantys yra pavargę, dabar ne laikas aiškintis santykius, kuriuos galima bus aiškintis vėliau. Bet turi būti atsakyti į klausimus, jei jų kyla, dėl įvairių niuansų“, – sakė V. Grubliauskas, paklaustas, kaip vertina prieštaringas kalbas apie tai, kad Klaipėdos greitosios medicinos pagalba nėra tokia, kokia turėtų būti.
Politikas taip pat aiškino, kad policija kasdien gauna po 30-40 pranešimų apie karantino nesilaikymą, daugiausiai jų ateina iš parkų ir prekybos centrų, nes ten buriuojasi žmonės.
Merą nuvylė ir sveikatos apsaugos ministerijos žinia, kad privačios klinikos negalės atlikti tyrimų, mėginių paėmimų. Kritikos ministerijai ir jos vadovui kliuvo ir už didelę biurokratiją, reikalavimą teikti ataskaitas tada, kai yra daug darbo ir visi yra pervargę.
„Mano pastebėjimas, kad tris kartus per savaitę, visi tie, kurie vykdo, dirba turi atsiskaityti, ką padarė ir ko ne. Ministre, supraskite, žmonės, kurie dirba, o paskui dar turi rengti atsakymus, siųsti popierius. Gal Vilniuje dėliojant sprendimus, atrodo, kad dėliojate politinį pokerį, bet paaiškėja, kad pliekiame paprastą lietuvišką durnių. <..> Neturime mes tiek žmonių“, – kandžiai uostamiesčio meras.
Spaudos konferencijos metu buvo pranešta, kad Klaipėdoje yra 530 lovų, kuriuose gali izoliuotis iš užsienio grįžę žmonės, šiuo metu uostamiestyje savivaldybės paskirtose patalpose izoliuojasi 18 žmonių.
„Visi asmenys, kurie patenka į savivaldybės izoliacines patalpas pasirašo už savo elgesį. Tiesa, ten bus kontrolė, priežiūra. Tiesa, šauliai kontroliuos, kaip elgsis žmonės“, – aiškino Klaipėdos savivaldos atstovai, paklausti, kas garantuos, kad izoliuoti žmonės laikytis tvarkos, nebėgs iš izoliacijos vietų.
Klaipėda taip pat ruošia naujas patalpas ir transportą, kuris perveš žmones, grįžusius iš užsienio.
„Našta turi kristi ne tik ant Klaipėdos savivaldybės pečių, bet tos savivaldybės, kurių žmonės grįžta, taip pat turi pasirūpinti. Nes, jei reiks izoliuoti kelis keltus po kelis šimtus žmonių, bus tikrai sunku. Tikimės bus pasitelkti ir kariškiai, reikės jėgos priemonių, kad izoliuotus žmones sukontroliuoti“, – kalbėjo Klaipėdos savivaldybės administracijos vadovas Gintaras Nėniškis.
Meras antrindamas piktinosi, kad sprendimai sostinėje priimti, bet jie nėra neapgalvoti [dėl privalomo izoliavimo]. Jei šimtais reiks izoliuoti, tai gali neužtekti ir arenų. Jis pridūrė, kad sumaišties ekstremalių situacijų centro veikloje itin daug.
„Aš nesiimu vertinti atskiro ministro veiklos, bet nesusikalbėjimo ir sumaišties yra, tai yra faktas. Bet, kad kažkas turėtų keistis šitame etape, aš pritarčiau“, – sakė meras, paklaustas, kaip vertina opozicijos raginimą A. Verygą keisti kitu krizės vadovu.
O štai Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis spaudos konferencijos metu sakė, kad šiuo metu jo vadovaujama ligoninė gali ištirti 400 pacientų, priemonių netrūksta.
„Šiuo metu Klaipėdoje serga koronavirusu 27, 20 iš jų ligoninėje, kiti namuose, laukiame 20 tyrimų rezultatų. Klaipėdoje šiuo metu yra izoliuoti 25 žmonės dėl akių gydytojos užsikrėtimo. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, nė vienas medikas neužsikrėtė nuo pacientų, akių ligų skyriuje užsikrėsta nuo medikės sutuoktinio. <..> Viduje medikai saugūs, asmens apsaugos priemonės taikomos tos, kurios reikalaujamos“, – kalbėjo universitetinės ligoninės vadovas.
Jis sakė, kad šiandien visomis apsaugos priemonėmis aprūpinamas personalas dirbantis su infekuotais arba įtariamais pacientais. Kitas personalas dirba pagal įprastą tvarką, bet ten, kur yra tam tikra rizika (priėmime, operacinėje, gimdymo skyriuje) medikai aprūpinami papildomai.
„Jei kalbėsime, kad kažkas kažkur nori vaikščioti su kostiumu visą darbo dieną, to aprūpinti negalime. Problema ta, kad aprūpinimas trumpalaikis. Galime apsirūpinti savaitei, jei bus didelis kiekis pacientų [apsaugos priemonių]“, – kalbėjo Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas. Jis patikino, kad visa gaunama parama naudojama bendra tvarka, o jos gaunama nemažai.
Klaipėdoje respiratorių rezervas 2 tūkst. netrukus bus gauta dar 800.
Lietuvoje koronaviruso atvejų daugėja
Lietuvoje iki pirmadienio vidurdienio buvo patvirtinti 154 koronaviruso atvejai, pranešė Vyriausybė.
Dėl infekcijos Lietuvoje iki šiol atliktas 2361 tyrimas. Vienas žmogus mirė. Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, nuo praėjusio pirmadienio Lietuvoje dviem savaitėms paskelbtas karantinas. Karantiną planuojama pratęsti, sprendimą Vyriausybė priims trečiadienį.
Pirmadienį planuojama paskelbti privalomą karantiną grįžtantiems iš užsienio, nes šiuo metu jiems siūloma izoliuotis savanoriškai.
Policija per praėjusią savaitę sulaukė maždaug dviejų tūkstančių pranešimų dėl karantino pažeidimų.
Latvijoje patvirtinta 180 atvejų, ištirti 6144 žmonės. Estijoje patvirtinti 352 atvejai, ištirti 3724 žmonės.
Svarbiausia informacija apie koronavirusą
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai.
Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Nuo kovo 16 d. pakeistas įtariamo atvejo apibrėžimas: žmonės, grįžę (ar iki to 14 d. keliavę) iš bet kurios užsienio valstybės, laikomi galimai užsikrėtusiais, jei jiems pasireiškia bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas.
Tai yra, jei staiga prasidėjo karščiavimas, kosulys ar apsunkintas kvėpavimas ir simptomams paaiškinti kitų medicininių priežasčių nėra.Taip pat įtariamu atveju laikoma, jei žmogui pasireiškė ūmi kvėpavimo takų infekcija ir jis buvo artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju.
Keliautojams, grįžusiems iš bet kurios šalies, 14-lika dienų būtina izoliuotis. Jiems būtina kasdien matuotis kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir, jei atsiranda bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas – staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui – pirmiausia būtina skambinti į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.
