Sprendimas priimtas balsavus 8 VRK nariams „už“ registracijos panaikinimą, 4 – „prieš“.
Posėdis sušauktas Panevėžio apygardos teismui trečiadienį patikslinus nuosprendžio dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteistai D. Štraupaitei rezoliucinę dalį – ji negali būti renkama į meres.
„Pagrindas šiam sprendimui yra Panevėžio apygardos teismo nuosprendis 2019 metų spalio 24 d., kuriame buvo numatytas apribojimas – atėmimas teisės 3 metus būti paskirtai į valstybės savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas. Šis teismo nuosprendis įsiteisėjo 2023-ų metų vasario 23 d. Apeliaciniam teismui palikus šią nuosprendžio dalį nepakeistą dėl baudžiamojo poveikio priemonių“, – ketvirtadienį vykusiame posėdyje pristatė VRK teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis.
Pati D. Štraupaitė VRK posėdžio metu dėstė: „Tokia situacija, kokia yra šiandien Lietuvoje dėl teisinės situacijos mano atžvilgiu turėtų būti nagrinėjama Strasbūro teisme. Ir aš tą darysiu. Iš aš šiandien informavau ir prezidentūrą, ir kreipsiuosi į Valstybės saugumą. Tokio persekiojimo 10 metų negali būti. Aš suprantu, kad taip, yra nuosprendis, kurį reikia gerbti. Aš įvykdžiau nuosprendį ir toliau eisiu ieškoti teisybės“.
„Laisvės ir teisingumo“ partijos atstovė D. Štraupaitė sekmadienį vykusiuose merų rinkimuose Visagine išėjo į antrą turą. Kandidatė surinko 23,77 proc. rinkėjų balsų ir liko antra po „valstiečio“ Erlando Galaguzo, kuris gavo 31,35 proc. rinkėjų balsų. Trečias liko Liberalų sąjūdžio atstovas Jevgenijus Šuklinas su 22,15 proc. balsų.
Panevėžio apygardos teismas trečiadienį paskelbė, kad patikslinta nuosprendžio dalis draudžia D. Štraupaitei būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo vasario pabaigoje D. Štraupaitė buvo išteisinta dėl prekybos poveikiu, bet pripažinta kalta dėl dviejų piktnaudžiavimo tarnyba ir dviejų dokumentų klastojimo veikų.
Jai palikta teismo pritaikyta baudžiamoji poveikio priemonė – trejiems metams atimta teisė būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.
VRK vasario pabaigoje paprašė Panevėžio apygardos teismo išaiškinimo, ar šio teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, nenurodant, kad atimama teisė dirbti ir renkamose pareigose, ar D. Štraupaitei atimta teisė dirbti tik skiriamose pareigose.
Trečiadienį teismas tenkino VRK prašymą patikslindamas 2019-ųjų spalio 24 dienos Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio D. Štraupaitei rezoliucinę dalį.
Teismas pažymėjo, kad draudimas eiti pareigas skirtas atsižvelgus į tai, kad D. Štraupaitė nusikalstamas veikas, dėl kurių ji pripažinta kalta, padarė būdama Visagino savivaldybės mere, t. y. eidama pareigas savivaldos institucijoje ir piktnaudžiaudama jai suteiktomis viešosiomis teisėmis.
Panaikinta Kęstučio Tubio registracija
Sprendimas priimtas balsavus 10 VRK narių „už“ registracijos panaikinimą, 1 – „prieš“. „Situacija tikrai neskani, tikrai nedėkinga. Kiek žinau, tokios situacijos nėra buvę“, – per posėdį kalbėjo VRK komisijos pirmininkė Jolanta Petkevičienė.
29,39 proc. rinkėjų balsų surinkęs K. Tubis vasario pradžioje Panevėžio apygardos teismo buvo pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu. Jam skirta beveik 10 tūkst. eurų bauda ir taip atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.
„Atsižvelgiant į teismo pateiktą išaiškinimą siūloma panaikinti LVŽS kandidato Kęstučio Tubio registravimą į merus Anykščių savivaldybėje ir į savivaldybės tarybos narius“, – pristatė VRK teisės ir tyrimu skyriaus vedėjas Rokas Stabingis.
K. Tubiui atstovaujantis advokatas Justas Vilys argumentavo, kad Panevėžio apygardos nuosprendyje nurodytas draudimas dirbti valstybės tarnyboje, o ne užimti politinį renkamą postą, ir komisija turėtų juo ir vadovautis. Gautą teismo išaiškinimą jis sakė esant teisėjo nuomone. „K. Tubis kandidatuoja ne į valstybės tarnautojus, o į valstybės politikus. Teisėjas savo raštu, ne nutartimi, išplečia baudžiamojo nuosprendžio taikymą“, – sakė J. Vilys.
Advokatas tvirtino, kad VRK gautas Panevėžio apygardos teismo teisėjo Valdo Ciesiūno išaiškinimas „yra ne daugiau, nei piliečio išsakyta nuomonė“.
„Neaiškumus aiškina nuosprendį priėmęs teismas, kurį sudaro trijų teisėjų kolegija, o čia mes gauname vieno teisėjo raštą, kai pagal įstatymą turi būti nutartis. Šiuo atveju gerbiamo teisėjo išsakyta nuomonė galiotų ne daugiau nei piliečio išsakyta nuomonė“, – sakė J. Vilys.
Rinkimų kodeksas numato, kad panaikinus kandidato registravimą už jį vienmandatėje rinkimų apygardoje paduoti rinkėjų balsai pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais.
Rinkimų rezultatai gali būti pripažįstami negaliojančiais dėl šiurkščių pažeidimų, arba tais atvejais, kai pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti rinkimų rezultatų.