Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Dovilė Šakalienė, galinti užimti krašto apsaugos ministrės postą, šiandien susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje ir grėsmių ši ministerija dabar viena svarbiausių, tad prezidentas užsiminė, kad jo lūkesčiai dideli.
Gynyba – prioritetas
Prezidento patarėjas prasitarė, kad G. Nausėdai be Vokietijos brigados įsikūrimo Lietuvoje svarbu ir ženkliai didesnis gynybos finansavimas, spartesnis divizijos įkūrimas.
„Divizija iki 2030 metų. Jungtinių Amerikos Valstijų kariškių pratęsimas – po 2026 metų ir rotacinės oro gynybos pajėgos“, – dėstė Frederikas Jansonas.
D. Šakalienė su prezidentu kalbėjosi apie valandą. Prezidentas tikisi, kad gynybos finansavimas jau 2025 metais sparčiai padidės.
„Mes, kaip socialdemokratai, 2023 metų pavasarį pasakėm, kad 3,5 procento yra tas dalykas, kurį mes turime turėti. Dabar akivaizdu, kad 3,5 yra tos grindys, kurios yra labai žemai. Tai reiškia, kad mums ženkliai reikia didesnių sumų ir pakankamai greitai“, – teigė kandidatė į ministrus.
Panašu, kad D. Šakalienė prezidentui pagal savo požiūrį į gynybą tiko, tačiau Prezidentūra nuo konkrečių sprendimų kol kas susilaikė.
Įžvelgia dvigubus standartus
Prezidento patarėjo Kęstučio Budrio kelias pas Nausėdą trumpiausias iš visų kandidatų, jis – vienintelis kandidatas į užsienio reikalų ministrus. Tad nepanašu, kad yra trukdžių K. Budriui tapti naujuoju užsienio reikalų ministru.
„Aš manyčiau, kad tai yra, kaip čia pavadinti, kompensacija prezidentui už sukeltus nepatogumus dėl Blinkevičiūtės, „Nemuno aušros“ pakvietimo. Investicija į ateitį“, – tikino „Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.
Tačiau dabartinė opozicija jau įžvelgia dvigubus standartus. Priekaištauja G. Nausėdai, kad K. Budriui jis nesiūlo „atšalti", kaip kažkada liepė „atšalti" ministrams Raimundui Karobliui ir Linui Linkevičiui, prieš grįžtant į diplomatinę tarnybą.
„Mes esame praeityje turėję situacijų, kuomet prezidentas labai aiškiai ir ryžtingai pasakė, kad vienas ar kitas politikas ar kandidatas turi atšalti. Tai štai čia man vienas dalykas atšalimo ir šiltumo klausimas kyla“, – „Žinių radijui“ kalbėjo Seimo vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Dėl atšalimo, jeigu juokais, tai mes jį šaldėm. Kai jis prabils, jūs išgirsite, kad mes jį ir peršaldėm bešaldydami“, – šmaikštavo F. Jansonas.
„Galbūt reikėtų atviriau pasakyti, kad šis kandidatas nėra Gintauto Palucko kandidatas“, – siūlė V. Čmilytė-Nielsen.
„Man nederėtų buvusiai Seimo Pirmininkei priminti Konstitucijos. Prezidentas ir Vyriausybė pagal Lietuvos Konstituciją vykdomosios valdžios atstovai“, – atrėžė F. Jansonas.
K. Budrys aiškino, kad jam pagal kandidatūrą į ministrus atšalimo laikotarpis negalioja.
„Aš suprantu šio klausimo prasmę tada, kai eina kalba apie pareigybes arba institucijas, kurioms yra keliamos politinio neutralumo ir šališkumo reikalavimas“, – kalbėjo kandidatas į užsienio reikalų ministrus.
Žemaitaitis – tyli
Kai iš socialdemokratų ir demokratų „Vardan Lietuvos“ stovyklos kandidatai į ministrus daugmaž aiškūs, Remigijaus Žemaitaičio pusėje – tyla. TV3 žiniomis, R. Žemaitaitis G. Paluckui į teisingumo ministrus pateikė dvi pavardes – buvusį kalėjimų tarnybos vadovą Virginijų Kulikauską ir garsų advokatą, bendrovių teisės specialistą Gintautą Bartkų.
„Problema, kad mes teisingumo ministeriją dažnai matome kaip kalėjimų ministeriją. Tai yra didelė bėda. Ir tol, kol mes nesuprasime, kad teisingumas yra svarbiau už mūsų ekonominį gyvenimą, tai tol mes būsime nepatenkinti mūsų valstybe“, – įsitikinęs kandidatas į ministrus G. Bartkus.
Politikos apžvalgininkas priminė ir prezidento žodžius, pasakytus R. Žemaitaičiui, kad esą nuo šios partijos eitų tik savęs negerbiantys kandidatai.
„Jeigu ponui Bartkui tokia situacija tinka, tai valio. Jis iš tikrųjų profesionalus. Tai yra geriausias variantas, ko galima tikėtis iš tos koalicijos partnerių“, – kalbėjo T. Ignatavičius.
G. Bartkus artimiausiomis dienomis ketina susitikti su G. Palucku ir aptarti savo kandidatūrą į ministrus.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
