„Valstybės gynimo posėdžio metu priėmėme tikrai istorinį ir labai savalaikį sprendimą dėl tvaraus krašto apsaugos sistemos finansavimo. Sutarėme, kad 2026-2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirsime nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto“, – po VGT posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
Socialdemokratė Rasa Budbergytė ir socialdemokratas, Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas pritaria 5-6 proc. nuo BVP gynybos finansavimui. Svarsto, iš kur pinigus būtų galima paimti.
Štai J. Oleko manymu, būtų galima didinti mokesčius, skolintis arba panaudoti tarptautinius finansus.
O R. Budbergytė patikino, kad šaltinių yra daug, tačiau, tikėtina, mokestinių lengvatų naikinimo ar mokesčių gyventojams didinimo nebus išvengta.
„Labai reikia tikėtis, kad ir visuomenė bus pasiruošusi tai daryti, pakęsti lengvatų kokių nors netekimus, nes aš taip įsivaizduoju, kad be mokestinių lengvatų, kurių dabar mes gana daug turime ir ne visos yra sąžiningos, neapsieisime.
Galbūt teks vienos ar kitos tikrai atsisakyti, padidinti tam tikrus mokesčius, kad jie būtų teisingesni. Finansų ministerija, mano žiniomis, tikrai daug kelių svarsto, dirba“, – teigė R. Budbergytė.
Sysą sprendimas stebina: „Nežinau tokių stebuklingų dalykų“
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko socialdemokrato Algirdo Syso pozicija dvejopa.
A. Sysas 5-6 proc. nuo BVP finansavimą gynybai vadina gerais norais, tačiau jį stebina prezidento pasisakymai ir jis svarsto, iš kur paimti reikalingas lėšas.
„Klausant prezidento, man labai keista, visgi jis buvo banko vyriausias ekonomistas, o sako: išlaidas didiname, o mokesčių nedidiname. Tai nežinau tokių stebuklingų dalykų.
Jeigu reikia kelių milijardų, tai visuose sektoriuose reikia mažinti išlaidas. Aš stebiuosi ir laukiu, taip sakant, sprendimų, iš kur, kieno sąskaita mes paimsime tuos kelis milijardus?“ – pabrėžė A. Sysas.
Juo labiau, jo teigimu, negalima įrašyti į įstatymą tokios didelės procentinės dalies, esą toks dydis neleistinas.
„Mes jau buvom įrašę dėl sveikatos 5 proc. Noriu priminti, ką pasakė Konstitucinis Teismas, kad tokių dydžių rašyti negalima“, – tikino A. Sysas.
Tiesa, R. Žemaitaitis po prezidento pasisakymo naujienų portalui tv3.lt tvirtino, kad toks VGT sprendimas kelia daug klausimų ir yra nerealus.
„Absoliučiai, man yra šokas“, – sakė R. Žemaitaitis.
Sysas: „Galbūt norime patikti JAV“
Socialdemokratai svarstė, kodėl toks VGT sprendimas nuskamba būtent dabar.
„Galbūt kadangi šiandien Trumpo inauguracija, o jis visą laiką reikalavo iš Europos, taip sakant, didesnio krašto apsaugos finansavimo. Na, tai gal norim labai patikti Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“, – sakė A. Sysas.
„Viskas priklauso nuo geopolitinės aplinkos. Mes matome, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą nesibaigė. Ukraina dar vis ginasi, savo teritorijos praradusi apie 20 proc., tai labai svarbu, kad mes būtume atlikę tuos darbus, kuriuos turime atlikti, kad Lietuvoje išliktų taika, kad žmonės čia galėtų gyventi“, – svarstė J. Olekas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, šios investicijos į krašto apsaugą yra labai svarbios, nes Rusijos keliama grėsmė ir toliau išlieka reali.
G. Nausėda pabrėžė, kad papildomos lėšos gynybai yra labai svarbios norint iki 2030 metų Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
„2023 metais vienas svarbiausių Valstybės gynimo tarybos sprendimų buvo įkurti diviziją. NATO ir nacionaliniuose gynybos planuose šiai divizijai skiriamas esminis vaidmuo ir jai skiriamos esminės užduotys. Saugumo situacija lemia, kad pilnus divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros pajėgumus galime ir privalome pasiekti iki 2030 metų, o ne kažkada tolimoje ateityje. Tai reikalauja gerokai didesnių nei anksčiau skaičiavome resursų“, – akcentavo šalies vadovas.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad didinant finansavimą gynybai taip pat bus ypač svarbu, kad šios lėšos būtų panaudojamos optimaliai.
„Įsipareigojus skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP krašto apsaugos finansavimui, tikiuosi maksimalaus institucijų susitelkimo, privalome nuolat sekti projektų įgyvendinimo eigą, tikrinti, kad resursai būtų panaudojami optimaliai“, – teigė G. Nausėda.
„Ir kaip vieną iš pagrindinių tikslų kelčiau jų panaudojimą avansiniams mokėjimams, kadangi tik tai leis mums įgyvendinti pirkimus ir pabaigti juos iki mūsų numatyto laikotarpio pabaigos – 2030 metų“, – akcentavo jis.
Paklaustas, kaip žadama pasiekti 5-6 proc. nuo BVP finansavimą gynybai, prezidentas nurodė, kad tai padaryti įmanoma tik perskirsčius šalies resursus, bet akcentavo, jog reikėtų vengti mokesčių didinimo.
„Jeigu pažvelgtume į pastaruosius metus, tai mūsų krašto apsaugos finansavimas net ir procentine išraiška bemaž dvigubėja. Net ir palyginti su šiais metais numatytu finansavimu, tai yra pakankamai ryškus šuolis. Todėl neabejotina, kad tokį finansavimo kartu nenusižengdami fiskalinės drausmės reikalavimams galėsime pasiekti tik perskirstydami resursus – atsisakydami galbūt nereikalingų funkcijų kitose viešojo gyvenimo srityse“, – žurnalistams pabrėžė G. Nausėda.
Anot prezidento, 5-6 proc. nuo BVP skyrimas krašto gynybai šiemet, kai valstybės biudžetas jau patvirtintas, yra sunkiai įmanomas, būtent todėl yra kalbama apie 2026-2030 metus.
Prezidentas taip pat teigė manąs, kad penktadienį paskelbtas sprendimas sulauks tarptautinio dėmesio.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
