Apie tai daugiau diskutavo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvios“ klimatologas Arūnas Bukantis. Laidoje taip pat dalyvavo ir nuo šalnų nukentėjusio ūkio vadovas Džiugas Palionis.
Ar ši gegužė išties buvo tokia išskirtinė, jeigu lygintume su praėjusiais ar dar ankstesniais metais?
Taip, ko gero, dabar reikia jau pripažinti, kad ji buvo išskirtinė, kadangi tokių šalnų, kurios pasitaikydavo, pavyzdžiui, gegužės antrajame dešimtadienyje arba apie 20–25 dieną, būdavo ir anksčiau, be abejo, čia nėra nieko keisto.
Tačiau kad jos tęstųsi daugiau kaip 20 dienų, netgi su trumpomis pertraukėlėmis, tai tikrai yra anomalus reiškinys. Bent jau archyvuose tokių nėra užfiksuota. Ir pati vidutinė temperatūra rodo, kad gegužės pirmasis ir antrasis dešimtadieniai buvo šaltesni 4–5 laipsniais negu balandžio mėnesio antrasis ir trečiasis dešimtadieniai. Tai rodo, kad mes grįžome ne tik į balandžio pradžią, bet ir vos ne į kovą.
<...> Tokios temperatūros augalai negali toleruoti, nes balandžio pabaigoje jau buvo prasidėjusi aktyvioji vegetacija, pakilus vidutinė temperatūra iki 12 laipsnių, sužydėjo visi augalai, o tada atšalimas.
Ar tokie orai yra normalūs?
Be abejo, kad ne, nėra buvę tokių atvejų, kad tokia žema temperatūra taip ilgai laikydavosi. Turėkime omenyje, kad temperatūra nukrisdavo netgi iki minus 8, netgi iki minus 10 laipsnių, nes meteorologijos stotyse yra matuojama, pavyzdžiui, 5 cm aukštyje, tai iki minus 10 laipsnių.
<...> Situacija labai nepalanki. Be to, cirkuliacija susiklostė tokia, kad Vakarų Europoje buvo anticiklonas – karšta, sausa, o pas mus pernai iš šiaurės atnešė arktinį oro masės liežuvį, kuris laikėsi daugiau nei dvi savaites.
Ekspertai sako, kad vasarą gali būti sausra, jau gegužę turėjome sausrų. Ką prognozuojate?
Jau nuo balandžio vidurio buvo fiksuotas sausringas laikotarpis, o vėliau pietvakarių Lietuvoje: Jurbarko, Marijampolės, Šakių rajonuose sausra netgi paskelbta stichine. Kitur ji baigėsi anksčiau, prasidėjo stiprios liūtys. Vieni rajonai patyrė liūtis, kiti – stiprų sausros poveikį.
Dabar pertrauka, galima sakyti, laukai palaistyti, bet vasaros pastaraisiais dešimtmečiais darosi vis sausesnės ir karštesnės. Dabar artėja birželis, o prognozuojama, kad birželio kritulių kiekis gali būti net 20–30 proc. mažesnis nei vidurkis.
Tai reiškia, kad kai kuriose vietovėse, ypatingai turint omenyje netolygų kritulių pasiskirstymą, sausros gali būti tikėtinos. Kritulių kiekis Lietuvos teritorijoje gali kelis kartus skirtis, todėl retai kada būna, kad visoje Lietuvoje tuo pačiu metu prasidėtų ir pasibaigtų sausra.
Šiemet taip pat tikėtinos sausros, tačiau kol kas negalime pasakyti, kur, kada ir kurią dieną jos prasidės, bet žiūrint į dabartines tendencijas, jos yra neišvengiamos. Be to, kartu su sausromis vasarą ateina ir karščio bangos. Jei pavasarį būna sausra ir šalnos, tai vasarą 30–35 laipsnių karščiai bei drėgmės stygius. Tokios dabar yra tendencijos.
Ar galime tikėtis su karščio bangomis ir daugiau stichinių reiškinių kaip kruša, audros?
Vasara Lietuvoje būna kontrastinga – nebūna vien karšta ar šalta. Birželio pradžioje bus šiltesnio oro banga. Birželio 7–10 dienomis gali būti šilčiausia, tada vėl atvėsimas. Pajūryje dar 3–4 laipsniais šalčiau nei vidurio Lietuvoje. Žemdirbiams krituliai gerai, kurortams – blogai.
Tiesa, kad reiškinių daugėja, dėl šiltesnio klimato atmosferoje daugiau drėgmės, tai reiškia daugiau liūčių, škvalų, krušos. Tokie reiškiniai nepaglosto nei augalų, nei sodų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
