Akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“ primena, kad žiemą atliekamų kelio darbų pobūdis dažnai priklauso nuo meteorologinių sąlygų, todėl barstymai pradedami ne pagal nustatytą datą, o pasirodžius pirmiesiems žiemos ženklams.
„Barstymas slidumą mažinančiomis medžiagomis pradedamas ne pagal nustatytą dieną, o tuomet, kai kelių būklės stebėsenos ir kitos sistemos ar papildomos prognozės indikuoja realią plikledžio, lijundros ar kitų pavojingų reiškinių susiformavimo riziką. Tokia metodika leidžia žiemos kelių priežiūros priemones taikyti tiksliai pagal poreikį, užtikrinant eismo saugumą ir išvengiant perteklinio poveikio aplinkai“, – teigiama „Kelių priežiūros“ atsakyme.
Barstys ne tik egiptietiška druska
Kelininkai teigi visiškai pasiruošę žiemai – anot „Kelių priežiūros“, šiuo metu 100 proc. bendrovės sandėlių Lietuvoje yra užpildyti slidumą mažinančiomis medžiagomis.
„Be įprastos techninės druskos, iš anksto pasiruošta ir specialios sudėties druska su kalciu, kuri tinka vyraujant itin žemai temperatūrai (žemiau –10 laipsnių)“, – nurodo „Kelių priežiūra“.
Druska, kuria barstomi Lietuvos keliai, yra tiekiama iš Egipto.
„Ji yra jūrinė, natūralios kilmės druska, atitinkanti visus kelių priežiūrai keliamus techninius reikalavimus. Natrio chlorido kiekis joje siekia apie 98–99 proc.“, – teigiama bendrovės atsakyme.
„Kelių priežiūra“ priduria, kad papildomai šiemet bendrovėje įrengiamos 4-ios laikinos druskos sandėliavimo vietos, kurios leis sukaupti apie 4000–4500 tonų papildomą rezervą.
„Tai užtikrina, kad net esant ilgesniam intensyvių orų periodui, medžiagų nepritrūktų“, – nurodo bendrovė.
„Svarbu pabrėžti, kad slidumą mažinančių medžiagų tiekimo procesas organizuojamas taip, jog būtų užtikrintas nepertraukiamas medžiagų prieinamumas viso sezono metu. Tai reiškia, kad druska ne tik kaupiama iš anksto, bet ir nuolat papildoma pagal poreikį“, – pabrėžiama atsakyme.
Naudoja ir kitas medžiagas
Kaip aiškina „Kelių priežiūra“, laikantis „atsakingo požiūrio į aplinką“, slidumą mažinančios medžiagos barstomos tiksliai pagal poreikį, atsižvelgiant į oro sąlygas, kad būtų užtikrintas eismo saugumas ir kartu išvengta perteklinio barstymo.
Tam daugiau naudojami tirpalai.
Be įprastos druskos, antrus metus bus naudojami formiatų (organinių, pavyzdžiui, skruzdžių rūgšties, druskų) pagrindu pagamintos medžiagos. Jos naudojamos mediniams pėsčiųjų tiltams prižiūrėti.
„Formiatai – slidumą mažinančios medžiagos, naudojamos specifinėse vietose, kur įprasti chloridai (natrio, kalcio ar magnio) galėtų turėti šalutinį poveikį konstrukcijoms, pavyzdžiui, mediniams elementams ar jų metalinėms detalėms.
Jos veikia itin greitai ardydamos, o ne tirpindamos ledą. Tai efektyvios, silpnu koroziniu poveikiu pasižyminčios medžiagos, kurios greit suyra“, – paaiškina „Kelių priežiūra“.
Apie pavojingas pažaidas ar kliūtis valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai kviečiami pranešti trumpuoju tel. nr. 1871 arba +370 5 232 9600.
Taip pat užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“.
Druska kenkia augalams
Gyventojai pastebi, kad aptirpus sniegui druskų perteklius neretai susikaupia aplink medžius ir krūmus, pasodintus palei pėsčiųjų takus, o tai daro didelę žalą augalams.
Vilniaus universiteto mokslininkai dar prieš 15 metų išaiškino, kad druskos teršia pakelėse esantį dirvožemį. Dėl to keičiasi dirvožemio rūgštingumo arba šarmingumo rodiklis – pH, vyksta kitų dirvožemio procesų kaita. Druskos, susijungusios su transporto priemonių teršalais, dar labiau gadina dirvožemį.
Dėl to miestų gatvėse ir šalikelėse augančių medžių ir krūmų šaknų sistema pamažu silpnėja, kol augalai nudžiūva. Be to, kai kurie augalai pradeda anksčiau laiko mesti žiedus arba visai nepražysta.
Šių metų pradžioje naujienų portalas tv3.lt domėjosi, kad sostinė saugo miesto augalus. Vilniaus savivaldybė patikino, kad naudoja fanerinius skydus – želdynų pakraščiuose prie gatvės statomas tvoreles, kurios apsaugo želdinius nuo aptaškymo, kai pro šalį važiuoja transporto priemonės.
Taip pat šaligatvių barstymo metu želdiniai saugomi naudojant apsaugas ant barstytuvų.
„Dėl naudojamų apsaugų gali susidaryti įspūdis, kad kai kur barstoma juostomis, tačiau tai – nuo apsaugų atsimušęs druskos kiekis“, – metų pradžioje naujienų portalui tv3.lt komentavo Vilniaus savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.
„Kai užfiksuojama, kad druska išberta ant augalų ar medžių šaknų, rangovai įpareigojami nedelsiant šį druskos kiekį surinkti. Gyventojams pastebėjus tokių atvejų, apie tai reikėtų informuoti savivaldybę arba seniūniją“, – sakė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
