Parlamentarai po pateikimo bendru sutarimu pritarė siūlomoms pataisoms. Kad jos įsigaliotų, Seimas turės balsuoti dar du kartus.
„Lietuva, kaip ir visas pasaulis, žengia į naują technologinį etapą – 5G ryšio diegimą. 5G ryšys suteiks mūsų gyvenimams daug įvairių naujų galimybių.
Nuo to, kad vienos valandos filmą galėsime atsisiųsti per 10 sekundžių ar tai, kad ateityje visi mūsų buitiniai daiktai bus neatsiejami nuo interneto“, – teikdamas įstatymo projektą iš tribūnos kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Visgi, anot jo, kartu su galimybėmis yra ir įvairių saugumo rizikų, nes kalbama apie milžiniškus duomenų srautus, privataus gyvenimo apsaugą. L. Kasčiūno teigimu, ypač Vakarų pasaulyje kyla daugybė klausimų, kaip suvaldyti su tuo susijusias rizikas.
„O rizikos susijusios su tuo, kad yra įvairių autoritarinių valstybių, kurios stipriai eina į priekį technologine prasme ir, pavyzdžiui, Kinijos įstatymai numato, kad net ir privačios bendrovės, esant poreikiui Vyriausybės, turėtų jai pateikti surinktus duomenis apie net ir užsienio šalių gyventojus“, – tvirtino NSGK pirmininkas.
Pasak jo, Vakarų šalys apsisprendžia, kad 5G ryšio diegimas būtų saugus, taip eliminuojant nepatikimus technologijų tiekėjus.
L. Kasčiūno teigimu, šiuo klausimu yra ne viena tarptautinė iniciatyva: Europos Komisija 2020 m. pradžioje priėmė priemonių rinkinį, kuris numato rekomendacijas valstybėms dėl 5G ryšio sektoriaus, praėjusių metų rugsėjo mėnesį Lietuva ir JAV pasirašė deklaraciją, kuria sutariama kartu siekti saugios ir atsparios 5G plėtros.
„Mūsų Vyriausybės programoje aiškiai įrašytas tikslas užtikrinti, kad 5G infrastruktūroje nebūtų naudojamos nepatikimų gamintojų technologijos ir įranga“, – sakė politikas.
Jis pažymėjo, kad ne vienoje saugumo ataskaitoje pažymima, kad 5G plėtra gali iššaukti kibernetinio saugumo grėsmių, susijusių ir su galimais šnipinėjimo atvejais.
Pagal projektą, Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) žadama suteikti daugiau teisių aiškinantis tokias Lietuvos ar užsienio įmones bei su jomis susijusius sandorius.
RRT būtų įpareigota prašyti vyriausybinę strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją komisijos įvertinti į Lietuvą investuojančių arba tiekiančių prekes ir produkciją įmonių atitiktį nacionalinio saugumo požiūriu.
Iki šiol RRT nebuvo privaloma kreiptis į komisiją, kad įvertintų būsimus sandorius, aukcionų ar konkursų dalyvius.
Seimui ketvirtadienį pateikti Elektroninių ryšių bei Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymų pakeitimai numato, kad nacionalinio saugumo interesų neatitinkantys gamintojai ar tiekėjai turės būti pakeisti iki 2025 metų gruodžio pabaigos.
RRT vasarį sakė, kad 5G ryšio dažnių aukcioną ketinama skelbti „artimiausiu metu“. 5G diegimą Lietuvoje apsunkina derybos dėl pasienio dažnių su Rusija – nors RRT jau susitarė dėl televizijos programų iškėlimo iš 700 MHz dažnių juostos, tačiau Rusija atsisako atlaisvinti 3,5 GHz juostą, kurią naudoja savo karinėms reikmėms.
