Bendrovės „Kautra“ rinkodaros vadovas Gintautas Pakusas sako, kad viena problemų – techninis sprendimo įgyvendinimas.
„Toli gražu ne visi vyresnio amžiaus žmonės turi išmaniuosius įrenginius, galimybę prisijungti prie interneto ir parsisiųsti galimybių pasą. Antra, viešasis transportas nėra renginys arenoje ar teatro spektaklis – juo žmonės važiuoja į poliklinikas, ligonines, vaistines“, – pranešime sakė jis.
„Užkirsti paskutinį kelią patekti net pas medikus būtų prastas sprendimas“, – pridūrė jis.
Asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis teigia, jog viešuoju transportu keliauja daug socialiai jautrių grupių žmonių, kurie nesinaudoja internetine bankininkyste, gyvena kaime, ir parsisiųsti ar atsispausdinti galimybių pasą jiems bus labai sudėtinga, net jei yra pasiskiepiję ar persirgę koronavirusu.
Pasak asociacijos, patikrinti, ar visi turi galimybių pasą, ypač sudėtinga būtų didžiuosiuose miestuose, kur keleivių srautai dideli. Vien sostinėje vasarą per dieną viešuoju transportu važiuoja apie 300 tūkst. keleivių, o visoje Lietuvoje – 700 tūkst.
„Tektų tikrinti kiekvienoje stotelėje įlipančius keleivius. Tai kur kas sudėtingiau, negu patikrinti įeinančius į parduotuvę ar kitą įstaigą“, – argumentuoja G. Nakutis.
Klaipėdos autobusų parko generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas siūlo, kad, įsigaliojus Vyriausybės sprendimui keleivius tikrintų institucijų atstovai, turintys patirties ir galimybių tai padaryti.
Anot G. Nakučio, jei funkcija tikrinti galimybių pasą būtų patikėta viešojo transporto kontrolieriams, neaišku, ar jie turėtų teisę surašyti protokolą bei išlaipinti keleivį.
Vyriausybė planuoja, jog nuo rugsėjo 13-osios galimybių paso neturintiems gyventojams nebus leidžiama naudotis viešuoju, priemiestiniu, tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu – tik taksi ir pavėžėjų paslaugomis.
