Kėdainiai – ne išimtis. Panašu, kad čia sergančiųjų gali būti 126, o ne beveik 800, kaip nurodoma. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kurio duomenimis vadovaujantis ir skaičiuojami sergamumo statistiniai duomenys, atsakomybę meta šeimos gydytojams.
Skaičiai – gerokai mažesni
Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorė Audronė Rimkevičienė sako, kad tikrasis vis dar sergančiųjų kraštiečių skaičius yra bent kelis kartus mažesnis, nei nurodoma interaktyviame COVID-19 žemėlapyje.
Visai neseniai staiga ėmę ženkliai mažėti sergančiųjų skaičiai yra rankinio šeimos gydytojų darbo pasekmė – jie palaipsniui suvedinėja į e. sveikatos sistemą duomenis, kurie dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įvesti laiku.
„Vasario 10 dieną interaktyvusis COVID-19 žemėlapis nurodo, jog Kėdainiuose serga 799 asmenys.
Manau, kad realus skaičius yra apie 150 sergančiųjų, na, gal kokie 200, bet ne daugiau“, – sako sveikatos priežiūros įstaigos vadovė.
Atsakomybė – šeimos gydytojams?
Pasirodo, kėdainiečiais besirūpinantys šeimos gydytojai jau kone mėnesį laiko renka pasimetusius duomenis ir suvedinėja juos į elektroninę sveikatos sistemą. Gali būti, kad būtent dėl to per sąlyginai trumpą laiką sergančiųjų skaičiai stipriai sumažėjo, nors faktiškai pasveikę tie žmonės buvo jau kurį laiką.
„Mūsų šeimos gydytojai jau gerą mėnesį dirba su tuo – įvedinėja į elektroninę sveikatos platformą pasveikusiųjų duomenis, kurie nebuvo įvesti laiku.
Jau radome per tūkstantį pasveikusiųjų, manau, kad dar bus apie 600 rasta“, – sako A. Rimkevičienė pridurdama, kad dar visai neseniai buvo galima matyti, kad Kėdainiuose serga apie du tūkstančius žmonių, o sergančiųjų skaičius sąlyginai greitai staiga sumažėjo beveik perpus.
Kas nutiko?
Minėtas skaičių neatitikimas jau tampa skeptikų argumentu – esą štai, klastojami pasveikusiųjų skaičiai. Yra žinoma, kad COVID-19 liga trunka vidutiniškai dvi savaites, tad ir pasveikusiųjų skaičiai turėjo būti visai kitokie. Tų, kurių ligos eiga yra sunkesnė ir serga ilgiau, realiai nebuvo tiek daug, kad šitaip iškraipytų statistiką.
A. Rimkevičienė sako, kad priežasčių, dėl ko visoje Lietuvoje statistiniai sergančiųjų skaičiai buvo gerokai didesni nei yra iš tiesų, labai daug: pradedant koronavirusu sergančiųjų apskaitai laiku tinkamai nepritaikyta e. sveikatos sistema, baigiant žmogiškaisiais resursais – kai šeimos gydytojai dėl laiko stokos ir milžiniško darbo krūvio tiesiog nespėdavo ar pamiršdavo e. sveikatos sistemoje padėti vieną varnelę, kuri ir vaidina lemiamą vaidmenį skaičiuojant pasveikusiųjų statistiką.
„Labai didelis sergančiųjų skaičius turėjo įtakos tam, kad šeimos gydytojai laiku į e. sveikatą nesuvedė duomenų.
Tikriausiai kartais būdavo taip, kad pacientui pasveikus, šeimos gydytojas apsidžiaugia, kortelėje pažymi, kad asmuo pasveikęs, bet e. sveikatoje tą pamiršta padaryti, nespėja ar negali padaryti to dėl techninių kliūčių.
Tai yra suprantama, nes šeimos gydytojų darbo krūviai buvo tokie, kad fiziškai neįmanoma padaryti visų darbų – juk greta koronavirusu sergančių pacientų jie turėjo kitus nuolatinius pacientus, kuriais taip pat turėjo rūpintis.
Gydytojai per dieną bendraudavo su 60 ar 70 pacientų“, – sako Kėdainių PSPC vadovė.
Sistemos nepritaikė
Maža to, e. sveikatos sistema per pandemijos laikotarpį susidūrė su iššūkiais ir keletą kartų neveikė pakankamai ilgai, kad visos Lietuvos mastu prisikauptų solidus neapskaitytų pasveikusiųjų skaičius.
Taip pat pacientai, kurie buvo gydomi ligoninėje ir paleisti namo dar sergantys, tik jau stabilios būklės, taip pat negalėjo būti tinkamai „įvardijami“ e. sveikatos sistemoje.
Pandemijos eigoje pasikeitė ir tvarkos, kada asmuo laikomas pasveikusiu, ir jų apskaitos formos – pirmiausiai buvo popierinės, vėliau jau elektroninės.
Dalis popierinių formų iki šiol nėra suvestos į elektroninę sistemą dėl laiko stokos – popierizmu užverstiems šeimos gydytojams prioritetu lieka pacientas ir jo reali priežiūra, tad dokumentacijos klausimai dažnai sprendžiami jau po kurio laiko.
Karantinui įtakos neturi
Vis dėlto jaudintis, kad galbūt sėdime uždaryti karantine visai be reikalo – neverta. Karantino įvedimui ir atlaisvinimui įtakos šiuo metu sergančių asmenų skaičius neturi.
„Vertinami yra kiti du rodikliai – sergančiųjų skaičius, tenkantis 100 tūkstančių gyventojų per paskutines dvi savaites, ir teigiamų tyrimų procentas.
Matome, kad Kėdainiai gana ilgą laiką pagal susirgimų skaičių 100 tūkstančių gyventojų buvo pirmoje vietoje, o dabar jau yra gana žemai – 39-oje vietoje iš 60-ies. Tai tikrai geras rezultatas“, – sako A. Rimkevičienė.
Vadovaujasi tik paskutinių dviejų savaičių skaičiais
Savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius taip pat patvirtino, kad iškreipti statistiniai duomenys neturi jokios įtakos dėl karantino atlaisvinimų Kėdainių rajono savivaldybėje:
„Nuo pateikiamo bendro savivaldybės sergančiųjų skaičiaus (mūsų atveju šiuo metu tai 799 asmenys) apribojimų griežtumas nepriklausys. Apribojimai priklauso nuo naujų atvejų skaičiaus per paskutines 14 dienų ir teigiamų testų dalies.
Šituos rodiklius nuolat sekame, jais vadovaujamės ir pagal juos priimame sprendimus, o ne iš bendro sergančiųjų skaičiaus.
Situacija mūsų rajone, kaip ir visoje šalyje, pastarosiomis savaitėmis gerėja, tad, mano nuomone, svarstyti galimybes bent šiek tiek „atlaisvinti“ karantino sąlygas yra verta. Tačiau labai svarbu yra įvertinti grėsmes ir nuolat stebėti situaciją.
Dalis smulkiųjų verslininkų, ypač teikiančių paslaugas gyventojams, manau, galėtų pradėti dirbti laikantis tam tikrų saugumo reikalavimų, tačiau jeigu tik yra galimybė dirbti nuotoliniu būdu, tikrai reikėtų tą daryti ir toliau – žmonės prisitaikė, įvaldė technologijas ir ten, kur įmanoma, taip darbas ir turėtų tęstis.
Labai aktualu, kaip pradės dirbti švietimo įstaigos. Pradėjus be apribojimų dirbti darželiams ir mokykloms, susirgimų rizika, be abejo, vėl padidės. Tad, mano nuomone, reikėtų labai apgalvotai ir palaipsniui įvesti kontaktinį darbą, pradedant nuo mažiausių – darželinukų, ir baigiant vyresniųjų klasių mokiniais.“
