Kalbintas Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius teigė, kad, remiantis medžiotojų duomenimis, Kėdainių rajono miškuose bazuojasi apie 50 vilkų. Tai – gerokai per didelis skaičius tokiame plote, todėl pasidžiaugta, kad šiemet padidintas leistinas šalyje sumedžioti vilkų skaičius.
„Nuo spalio 15 dienos startuoja vilkų medžioklės sezonas. Pernai metais pirmiausia buvo patvirtintas 60 sumedžiotinų vilkų limitas, o šis skaičius buvo padalintas apskritims. Kauno apskritis gavo leidimą sumedžioti tik tris vilkus. Vėliau limitas buvo padidintas, pridedant dar 50 leistinų sumedžioti vilkų, tačiau Kėdainių rajonui nebuvo leista sumedžioti nė vieno papildomo vilko. Veikiausiai toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į vilkų populiaciją, kuri apsprendžiama pagal medžiotojų pateikiamus duomenis. Vis dėlto reikia pastebėti, kad tiksliai vilkų populiaciją susekti itin sunku, ypač dabar, kai žiemos beveik be sniego. Pernai metais sniego danga laikėsi trumpai, ir tikėtina, kad medžiotojų skaičiavimai nebuvo tikslūs. Šiemet mes skaičiuojame, kad rajone yra per 50 vilkų. Tokiam rajonui šis skaičius – per didelis“, – įsitikinęs draugijos pirmininkas.
Užpuolė moterį ir vaikus
L. Stanevičius teigia sulaukęs dviejų pranešimų, kai vilkai užpuolė žmones, nekalbant jau apie žalą, daroma naminiams gyvūnams.
„Stebime, kokie yra ūkininkų pateikiami duomenys apie padarytą žalą naminiams gyvūnams. Be kita ko, yra fiksuoti du atvejai, kai vilkai puolė žmones. Beržų kaime buvo užpulta moteris, o po kurio laiko Vaidatonių kaime užpuolė vaikus.
Sužinoję tokius faktus, kartu su savivaldybės darbuotojais rugsėjo 20 dieną raštu kreipėmės į Aplinkos ministeriją, informuodami, kad rajone vilkai puola žmones, ir prašėme, kad būtų galima imtis veiksmų. Atsakymo kol kas laukiame. Norime, kad būtų paankstintas medžiojimo laikas, ir kad būtent tuose plotuose būtų galima imtis vilkų medžioklės.
Vilkai labai aktyvūs. Medžiotojai dažniau nei įprastai randa stirnas, elnius, sudraskytus vilkų. Tarp Lančiūnavos ir Šventybrasčio miškų buvo du vilkai į autoįvykius papuolę“, – pasakojo L. Stanevičius pridurdamas, kad, medžiotojų duomenimis, rajone gyventi gali bent septynios vilkų šeimos su jaunikliais.
Vilkų drąsa stebina
Pernai metais Kėdainių rajone buvo sumedžiotas vos vienas vilkas. Tiesa, medžiotojai džiaugiasi, kad šiemet medžiotinų vilkų skaičius neišskirstytas apskritims, tad, kaip sakoma, kas pirmesnis – tas gudresnis. Viliamasi sumedžioti daugiau vilkų. Medžiotojo teigimu, vilkai itin drąsūs, nebijo nei žmogaus, nei tam tikrų atbaidymo veiksmų.
„Medžioju nuo 1980 metų, gamtoje vilkų visuomet buvo, bet kad jie būtų tokie baimės jausmą praradę – pirmą kartą matau. Pats bemedžiojant tris kartus su vilkais esu susidūręs – jie nebereaguoja į šviesos signalus. Nebebijo. Jų populiacija didelė, baimės jausmas dingęs. Medžiojame jų labai retai, labai mažai. Jie nėra baidyti, nežino, kas tas šūvis yra, jie labai drąsūs. Medžiojami gyvūnai yra baikštesni, jie slepiasi, o nemedžiojami gyvūnai tokio baimės jausmo neturi“, – komentavo L. Stanevičius.
Pašnekovo teigimu, jeigu vilkai braunasi į žmonių kiemus – situacija jau labai rimta. Nepaisant to, kad gamtoje plėšrūnų turi būti, tačiau augant pašarinei bazei, pastarųjų skaičius ženkliai išaugo.
Miškininkas: tai galėjo būti sulaukėjęs šuo
Medžiotojas užsiminė bendraujantis su girininkais, kurie teigia darbo metu sutinkantys vilkų.
„Aš nesuprantu, kaip miškininkai vaikšto be ginklų dar. Esu kalbėjęs su girininkais, kurie pasakoja susitinkantys vilką miške, ir tada jau tikrai kyla klausimas – o kas dabar bus?“.
Tačiau kalbinti urėdijos darbuotojai, nors ir pripažįsta susiduriantys su vilkais, teigia kol kas didelės baimės nejaučiantys ir poreikio su ginklais vaikščioti nematantys. Be kita ko, miškininkai stipriai abejoja, kad vilkai galėtų pulti žmones.
Kalbintas Valstybinės miškų urėdijos Radviliškio regioninio padalinio vadovas Gintaras Nemunis teigė, kad darbuotojai kol kas nusiskundimų, esą jaučiasi nesaugūs miškuose dėl vilkų, neišreiškia. Be to, miškininkas abejoja, kad sveikas vilkas galėtų pulti žmogų.
„Nelabai norėčiau tikėti, kad vilkai pultų žmogų, jie per daug atsargūs. Galbūt tai galėtų būti vilko ir šuns hibridas arba sulaukėjęs šuo. Paprastam žmogui gali pasirodyti, kad ten vilkas.
Tikrai gauname informacijos apie klaidžiojančius sulaukėjusių šunų būrius – kito krašto eigulys buvo prasitaręs bijantis į mišką be kirvio eiti. Buvo ir situacija, kai kaime buvo skerdžiamos avys, ir visiško atsitiktinumo dėka medžiotojas savo akimis pamatė, kad jo avis visai ne vilkas skerdžia, o šuo. Bendrai paėmus, labai sunku patikėti, kad vilkas eitų į kaimą ir pultų žmones“ , – tikino G. Nemunis.
Vilką susitiko miške
Kalbinta Dotnuvos girininkijos girininko pavaduotoja Lina Čikotienė antrina, kad vilkų veiklos pėdsakų miške randama itin daug, o ir patys miško žvėrys yra gerokai drąsesni nei anksčiau. Tačiau kad vilkas pultų žmogų, ji abejojanti. Juo labiau kad pati darbo metu buvo susidūrusi su vilku, tačiau susitikimas buvęs gana draugiškas.
„Pati buvau miške sutikusi vilką, bet jis manęs nepuolė. Jausmas buvo toks, kad galvojau, kaip čia išlikti ramiai ir nepradėti bėgti, tačiau akimis ieškojau kelio, kaip greičiau atsitraukti. Tačiau vilkas buvo supratingas – tiesiog ramiai einant atsitraukiau iš jo teritorijos ir viskas baigėsi taikiai.
Jei vilkas yra stiprus, sveikas ir nesužeistas – jis žmogaus nepuola. Žinoma, vilkų Kėdainių rajone daugėja, nes daugėja elnių, stirnų, briedžių. Apskritai gyvūnai drąsesni nei anksčiau – anksčiau lapės būdavo baikščios, o dabar žmogaus visai nebijo, kartą dirbant prisistatė, buvo visai nebaikšti ir ilgai iš paskos sekiojo. Lygiai taip ir vilkai įgavę daugiau drąsos“, – pasakojo miškininkė pridurdama, kad šiemet randanti ypatingai daug gyvūnų kaulų jos rastose vilkų apsistojimo vietose.
Atvejų daugėja
Kalbinta Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus specialistė Žaneta Lydekienė patikino, kad pranešimų apie užpultus ir sudraskytus naminius gyvūnus kasmet vis daugėja, o pranešimas apie užpultą žmogų buvo pirmasis.
„Šiemet turime viso 28 gyvūnus, paskerstus vilkų, į mus kreipėsi devyni žmonės. Kai kuriems žmonėms vilkai žalą padaro ne po vieną kartą. Prašymų kompensuoti žalą skaičius kasmet auga. Praeitais metais prašymų buvo apie 20, bet pernai vienu kartu būdavo papjauti didesni kiekiai galvijų – tarkim 16 avių. Šiemet daugiausiai vienu kartu buvo papjautos 6 avys, o dažniausiai dvi ar trys. Būna atvejų, kad žmonėms atlyginti žalos negalime, nes jie savo gyvulių nebūna užregistravę, be to, mes nežinome, kiek žmonių tiesiog nesikreipia į mus. Realus vilkų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams skaičius yra didesnis“, – komentavo specialistė.
Paklausus apie Beržų kaime užpultą moterį, Ž. Lydekienė patikino, kad skambutis buvo gautas iš moters sūnaus. Tiesa, šimtu procentu garantuoti, jog puolė būtent vilkas, negalima, tačiau žmonių pasakojimai leidžia daryti tvirtą prielaidą, kad tai nebuvo šuo.
„Mes užpuolimo vietoje nebuvome, tiesiog gavome skambutį iš moters sūnaus. Jis pasakojo, kad anksti ryte buvo užpulta moteris. Laimė, moteris buvo netoliese tvarto, šalia rado lentų padėtų, kuriomis ir atsigynė nuo žvėries. Žmonės nesistebi, kad vilkas ėmė puldinėti gyventojus – jų teigimu, jie kas rytą mato vilko apsilankymo ženklus. Kas kartą randa apdraskytas vis kito tvarto duris. Sunku patikėti, kad šuo taip veržtųsi į tvartą, galų gale, žmonės pasakoja, jog šunys to žvėries bijo. Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko prašymu kreipėmės į atsakingas institucijas prašydami suteikti leidimą paimti vilką iš teritorijos. Nors medžioti vilkus galima nuo spalio 15, tačiau L. Stanevičius teigė, kad jau buvo trys progos, kai jis tą vilką galėjo nušauti, tačiau kol leidimo nėra, to daryti negalima“, – komentavo specialistė.
Šaltinis: www.rinkosaikste.lt
