Kaip pirmadienį informavo Teisingumo ministerija, kartu su Kalėjimų departamento vadovybe bei Kauno rajono savivaldybe, atsižvelgus į situaciją, prioritetą nuspręsta teikti ukrainiečiams, bėgantiems nuo brutalios Rusijos vykdomos karinės agresijos.
Siekiui įkurdinti pusiaukelės namus Girionyse priešinosi vietos gyventojai, Lietuvos mokslų akademijos atstovai, tvirtindami, kad šie planai sumenkins šalia esančio Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Miškų instituto akademinį prestižą.
Ministerija savo ruožtu pažymi, kad dėl pusiaukelės namų Girionyse buvo diskutuota ir su vietine bendruomene, ir Kauno rajono savivaldybės vadovybe, o sprendimas ieškoti alternatyvių vietų jiems priimtas „išklausius visas puses“, taip pat įvertinus valstybės interesus, galimybę suteikti pagalbą Ukrainai.
Teisingumo viceministras Elanas Jablonskas teigia, kad pusiaukelės namų tinklo plėtra dėl to nesustos, numatytos dar kelios alternatyvos, dėl kurių šiuo metu vyksta diskusijos bei vertinimai.
„Beveik mėnesį tebesitęsiant brutaliai Rusijos agresijai prieš Ukrainą, jau prieš kurį laiką pradėjome su atsakingomis institucijomis derinti šio pastato perdavimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Skaičiuojame, kad virš 1000 kvadratinių metrų ploto pastate galėtų apsigyventi kelios dešimtys žmonių“, – sakė E. Jablonskas.
Anot jo, orioms gyvenimo sąlygoms užtikrinti bus reikalingos papildomos investicijos į infrastruktūrą – su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu, anot jo, sutarta, jog ir savivaldybė ieškos resursų ir galimybių kuo greičiau sutvarkyti patalpas.
Ministerija pernai atsisakė ir buvusių Kybartų namų, jie perduoti Vidaus reikalų ministerijai tvarkantis su nelegalios migracijos krize, čia apgyvendinti 800 migrantų.
Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą atvyko ir oficialiai registravosi apie 25 tūkst. nuo karo pabėgusių Ukrainos gyventojų.
