Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Ilgų eilių prie psichiatrų kabinetų greičiausiai neišvysime, nors kasmet į depresijos gniaužtus patenka vis daugiau žmonių. Lietuvoje per metus šią diagnozę išgirsta maždaug 65 tūkstančiai pacientų. Tačiau medikai sako, kad realybė gerokai dramatiškesnė.
„Pasaulyje depresija serga apie 6 procentai žmonių. Moterų 6, o vyrų 5 maždaug. Bet, žinoma, pagal įvairius tyrimus apie du trečdaliai jų lieka nenustatyta, tai tikrasis skaičius yra gerokai didesnis“, – sakė Kauno klinikų psichiatras Jonas Montvidas.
Nedrįsta kreiptis į gydytojus
Deja, psichikos ligos daugeliui vis dar yra stigma, žmonės nedrįsta dėl to kreiptis pas gydytojus.
„Bijo to mistinio įrašo e-sveikatoj, kuris kažką turėtų pakeisti. O kita, kad dalis depresijos simptomų skamba kaip ne depresijos simptomai – tokie kaip skrandžio skausmas, silpnumo jausmas, miego sutrikimas. Jie kreipiasi pas šeimos gydytojus ir kartais ten ir pasilieka pas juos“, – aiškino psichiatras.
Norint nustatyti diagnozę, kartais prireikia ir labai sudėtingų smegenų tyrimų.
Kauno technologijos universiteto mokslininkai sukūrė išmaniąja programėlę, kuri tiesiog iš balso atpažįsta depresijos požymius.
„Paprasta forma, be sudėtingų psichologinių testų, be elektroencefalogramos šalmų, kur plaukus reikia praskirti ar net nuskusti, mes galime pabandyti apčiuopti pirminius simptomus“, – sakė KTU profesorius Rytis Maskeliūnas.
Tam užtenka vos keleto sekundžių, išmanaus įrenginio ir garsiai pasakytų poros sakinių. Jei yra depresijos požymių, į aukštumas šoka raudonas stulpelis. Mokslininkai viliasi, kad šis metodas galbūt paskatins daugiau žmonių pasitikrinti bent iš smalsumo, o kilus įtarimams kreiptis į medikus, kurie patvirtins ar paneigs diagnozę.
„Medikų skaičius ribotas, eilės pas specialistus yra. Jei mes jas bent kažkiek išmaniomis priemonėmis galėtumėm pamažinti – tai didelis pasiekimas“, – kalbėjo R. Maskeliūnas.
Gali pasitaikyti ir klaidų
Šios programėlės tikslumas stulbinantis – virš 96 procentų. Ją kurdami mokslininkai naudojo jau turimus balso įrašus ir elektroencefalogramų duomenis.
„Mes turėjome tokį rinkinį, kur tie pacientai buvo jau profesionalų medikų diagnozuoti, kad jiems depresija, tai mes tokiais įrašais galėjome pasitikėti. Teoriškai nėra svarbu, kokios šalies ir kokia kalba žmogus kalba, nes mes pačių žodžių, jų prasmės nenagrinėjame, mes nagrinėjame kaip skamba balsas“, – aiškino profesorius.
Dirbtinis intelektas, pasitelkęs įvairius duomenis, atpažįsta ar žmogui tądien tiesiog nėra nuotaikos, ar jam rimta psichikos liga.
„Mums gali būti liūdna diena, bet tai nereiškia, kad sergam depresija. Tai šalia tų greitaveikos, pagrindinio tono, žodžių artikuliavimo, formavimo greičio, mes turime eilę kitų parametrų, kaip signalo energija, virpesiukai, dažnių pokyčiai,“, – sakė R. Maskeliūnas.
Tiesa, klaidų gali pasitaikyti ir čia, nes tinkamų balso įrašų labai mažai. Sistema dar tobulinama, ji praverstų ir dirbantiems įvairiose pagalbos linijose.
Medikai ragina ir aplinkinius būti atidesniais, pastebėti pasikeitusį žmogaus elgesį.
„Žmogus gali tapti ne tai kad liūdnas, bet piktas, irzlus, nelankyt pamokų, piktnaudžiaut psichoaktyviom medžiagom. Vyresni tampa apatiški, sulėtėja jų pažintinės funkcijos“, – požymius vardijo J. Montvidas.
Skaičiuojama, kad pasaulye depresija serga apie trečdalis milijardo žmonių, tai vienas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
