Įveikiami sudėtingiausi atvejai
Šį modernų lazerį gerai įvaldžiusių gydytojų pasaulyje nėra daug. Vienas jų – kardiologijos profesorius iš Didžiosios Britanijos Mohaned Egred, kuris prieš kelias dienas ir viešėjo Kauno klinikose.
Vadovaujant profesoriui iš Didžiosios Britanijos Kauno klinikų intervenciniai kardiologai šešiems sudėtingiems pacientams atliko ilgai lauktą širdies kraujagyslių atkimšimo procedūrą „Philips“ lazerio sistema. Įprasti kraujagyslių lėtinių okliuzijų atvėrimo būdai šiems pacientams nebuvo efektyvūs, todėl inovatyvus lazeris tapo vienintele priemone, galinčia jiems padėti.
Profesorius iš užsienio pasidalino savo patirtimi su Kauno klinikų kardiologijos klinikos gydytoja intervencine kardiologe Aiste Žebrauskaite, o su Kardiologijos klinikos vadovu prof. habil. dr. Remigijumi Žaliūnu aptarė invazinės kardiologijos naujoves, pažangiausius pacientų tyrimo ir gydymo metodus bei mokslinio ir klinikinio bendradarbiavimo planus netolimoje ateityje.
„Turėjome labai sudėtingus lėtinių okliuzijų atvejus, kuomet seniai užakusias širdies kraujagysles jau buvo bandoma atverti ne kartą, tačiau vis nesėkmingai: užsikimšimai ilgalaikiai, kraujagyslės kietos. Lėtinių okliuzijų atvėrimas yra viena iš sudėtingiausių sričių intervencinėje kardiologijoje, net ir paprastų procedūrų atlikimas reikalauja specifinių žinių ir įgūdžių, procedūrų atlikimo technika sudėtinga.
Tačiau yra pacientų, kuriems dėl itin kietų-kalcifikuotų kraujagyslių užsikišimų, net ir tokie pažangūs gydymo metodai nepadeda. Gydymas lazerio spinduliais taikomas patiems sudėtingiausiems pacientams. Turėjome ir šuntuotą pacientą, kuomet šuntai ir kraujagyslės buvo užsikimšę ne kartą. Ir šiam pacientui gydymas lazeriu buvo sėkmingas: suminkštinus kraujagysles galėjome nesunkiai jomis praeiti vielomis – į arterijas įstatyti stentus, išpūsti balionėlius, atkurti natūralią kraujotaką“, – klinikų pranešime pasakoja kardiologė A. Žebrauskaitė.
Užtikrintas moderniausias gydymas
Kardiologijos klinikos vadovas, profesorius R. Žaliūnas sako, kad Kauno klinikos ne tik, kad nenusileidžia moderniausiems tokio pobūdžio užsienio medicinos centrams, bet ir dažnu atveju aplenkia. „Visoje klinikoje naudojama moderni įranga, taikomi inovatyvūs diagnostikos ir gydymo metodai. Intervencinės kardiologijos skyrius šiais metais atnaujintas ir išplėstas. Čia dirbantiems gydytojams prieinami visi pažangiausi širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikos ir gydymo įrenginiai.
Negana to, tęstinis gydytojų kvalifikacijos kėlimas yra mūsų prioritetas. Įdiegiant naują medicininę įrangą yra visada rengiami mokymai. Jeigu gydytojai pageidauja tobulinti profesines kvalifikacijas, mūsų centras užtikrina visokeriopą pagalbą, vykstant tobulintis į kitas šalis, kviečiant į mūsų kliniką kolegas iš užsienio. Nemaža centro gydytojų dalis kvalifikaciją ne vienerius metus tobulino užsienyje, taip užmegzdami ilgalaikes tarptautines bendrystes“, – pasakoja.
Profesorius R. Žaliūnas priduria, kad nors pacientų srautai Kauno klinikų kardiologijos klinikoje – itin dideli, per pastaruosius metus komanda daug darbo ir sąnaudų skyrė paslaugų prieinamumo užtikrinimui ir eilių mažinimui: „Laukimo laikai procedūroms atlikti ženkliai sumažėjo. Pacientai, kurių ligos atvejai yra itin aukštos rizikos, pagalbos sulaukia nedelsiant. Pacientams visuomet stengiamės užtikrinti aukščiausios kvalifikacijos paslaugas.“
Lėtinė okliuzija pacientams diagnozuojama atliekant koronarografiją – širdies kraujagyslių zondavimą. Kiek truks širdies kraujagyslės atvėrimo procedūra lazeriu, priklausys nuo paciento būklės sudėtingumo, kokias kraujagysles reikia atkimšti: gydymas gali trukti nuo pusantros iki penkių valandų.
Procedūra – minimaliai invazinė, nėra atveriama krūtinės ląsta, todėl jos metu pacientui netaikoma bendrinė nejautra. Užtenka suleidžiamų raminamųjų vaistų.
Europos Sąjungoje Lietuva pirmauja pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Dažniausia mirtingumo priežastis mūsų šalyje – būtent kraujotakos sistemos ligos.
O štai širdies kraujagyslių užsikimšimą lemti gali daug veiksmų: genetika, rūkymas, amžius, mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, dislipidemija, hipertenzija ir cukrinis diabetas. Sergančių pacientų amžius – keturiasdešimt metų ir vyresni.
