UAB „Dirbtinis pluoštas“, kurios teritorijoje ir buvo iškirsti augalai, atstovai sako, jog pramonės prospekte esanti įmonė norėjo atlikti tvarkymo darbus.
Teigiama, kad iškirsti buvo tik tai teritorijoje esantys krūmai – medžiai liko nepaliesti. Jie prideda, kad į savivaldybę, dėl leidimo iškirsti krūmus, kreiptasi buvo.
Paklausti dėl kokių priežasčių buvo inicijuoti šie kirtimo darbai, UAB „Dirbtinis pluoštas“ atstovai atsakė, jog teritorijoje apsigyveno benamiai bei padaugėjo įvykdomų nusikaltimų skaičius. Tvirtinama, kad baigus darbus, teritorijoje planuojama įrengti papildomą stovėjimo aikštelę, o aplinką sutvarkyti ir padaryti parkelį.
Leidimas reikalingas tik saugotiniems želdiniams
Žurnalistams kreipusis į Kauno savivaldybę ar nereikia leidimų tam, kad būtų kertama augmenija, buvo gautas atsakymas, jog norint kirsti šiuos krūmynus leidimo nereikia.
„Saugotiniems nepriskiriamų želdinių – augmenijos, krūmynų – kirtimui, persodinimui ar intensyviam genėjimui leidimas nereikalingas“, – pasakoja Kauno savivaldybės atstovė Rasa Markauskaitė.
Ji taip pat pastebi, kad Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas nesaugotinos augmenijos šalinimo mąsto neriboja.
Remiantis Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, leidimo kirsti želdinius nereikia tuomet, kai medžiai bei krūmai, esantys privačioje žemėje, yra invazinės rūšies, taip pat jeigu medžiai nėra saugotini. Mieste medžius privačioje teritorijoje galima kirsti, jei jų skersmuo neviršija 20 centimetrų.
Dėl leidimo kirsti ar intensyviai genėti saugotiną želdinį asmuo turi kreiptis į savivaldybę. Kiekviena savivaldybė leidimus išduoda pagal individualias taisykles.
Tiesa, remiantis aplinkos ministro patvirtintu aprašu „Dėl Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, želdynų plotai nustatomi, atsižvelgiant į žemės sklypo žemės naudojimo plotą. Todėl, priklausomai nuo žemės paskirties, sklypų savininkai privalo pasirūpinti, kad tam tikra augmenijos dalis sklype būtų išsaugota.
Pagal administracinių nusižengimų kodeksą neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas gali brangiai atsieiti. Už tokių medžių ar krūmų kirtimą asmenims numatoma nuo 60 iki 200, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims –nuo 80 iki 300 eurų bauda.
Už neteisėtai sunaikintą želdinį taip pat reikia atlyginti padarytą žalą, kuri siekia nuo 3 iki 13 eurų už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą.
p.s. ir dar stovėjo!