Uostą plečianti Vidaus vandens kelių direkcija tikina, kad šie planai sudėlioti jau seniai. Dabar rengiami papildomi dokumentai, ir tuomet prasidės statybos darbai.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Marvelės gyventojai sako tapę įkaitais. Žmonės įpykę, mat aplinkui gausybė taršos šaltinių, o krovininio uosto plėtra kaimynystėje prie Nemuno – tik dar labiau pablogins jų gyvenimo kokybę
„Marvelėje jau yra ir valymo įrengimai, kurie kvapą duoda, yra „Autokausta“, kuri duoda triukšmą, dulkes ir vibraciją, tai mums papildomai šito monstro, šitos pramonės – tikrai nereikia“, – sako Marvelės gyventoja Stefutė Račkauskienė.
„Atsirado projektas tiltui statyti, tada tas tilto projektas buvo sutrumpinamas. Tada šalia tilto atsiras smulkiųjų gyvūnų klinika. Ir taip gaunasi, kad Marvelės gyventojai neturės priėjimo prie vandens“, – sako Marvelės gyventojas Arūnas Mackevičius.
Gyventojai ir raštus rašo, ir protestus rengia.
„Jeigu gyventojas gyvena Marvelėje, 4–5 karta, ir neturi prieigos prie Nemuno ir jos net nenumatyta, tai žmonės tada ir pyksta“, – tikina Marvelės gyventoja Adelė Zorskienė.
Plukdymas – švariau ir pigiau
O krovininę prieplauką plečianti Vidaus vandens kelių direkcija tikina, kad sklypas suformuotas ir krovininio uosto vizija patvirtinta dar prieš 14 metų.
„2010 metais buvo gautas sprendimas dėl veiklos leistinumo, buvo nagrinėtas 16 ha ploto sklypas, konkrečiai suplanuota veiklos 5 hektaruose, 11 ha suplanuota kaip rezervinė teritorija prieplaukos plėtrai“, – pasakoja direkcijos laivybos direktorius Aurelijus Rimas.
Krovinių plukdymas Nemunu vis dažnėja ir gausėja – vien pradžioje baržomis ketinama plukdyti iki 100 tūkstančių tonų krovinių per metus, tad esą atėjo metas plėtrai.
„Tuos krovinius vandens transportu vežti reikia ir ES įpareigoja eiti žalio kurso kryptimi, o krovinių vežimas vandeniu keleriopai švaresnis ir kažkiek pigesnis“, – kalba direkcijos laivybos direktorius Aurelijus Rimas.
Tad dabar koreguojamas detalusis planas ir rengiami kiti dokumentai.
„Visa statyba ateities reikalas. Poveikio aplinkai vertinimas pradėtas, jis, tikimasi, bus užbaigtas kitais metais“, – sako A. Rimas.
Ketina įrengti atviras krovinių saugyklas, statyti sandėlius, administracijos pastatą.
Triukšmas ramybės nedrums
Žmonės bijo, kad čia kaupiamos medžiagos kels dulkes, didės jas vežančių sunkvežimių srautai, o krovos darbai bus triukšmingi.
„Bus vien tik krova – atliekų, šiukšlių, medienos drožlės, birios, konteinerių konteineriai – jei per valandą važiuoja 6–8 „fūros“, tai įsivaizduojat“, – piktinasi vietos gyventoja S. Račkauskienė.
„Pasižiūrėkime į Klaipėdą ir kaip Klaipėdos gyventojai kovoja su dulkėmis ir tarša, kuri nusėda nuo anglių krovos“, – sako Marvelės gyventojas Arūnas.
Direkcijos atstovai ramina.
„Gal žiūri į kitus uostus, didelius uostus, kur perkraunama anglys, ko čia nebus“, – užtikrina A. Rimas.
Sako triukšmo lygį jau išmatavę, jis esą nedrums gyventojų ramybės.
„Apie 50 decibelų sklindantis triukšmas iš Marvelės krovininės prieplaukos – tai ženkliai mažiau nei leistinos normos miestuose“, – sako direkcijos laivybos direktorius.
Jei Aplinkos apsaugos agentūra pritars poveikio aplinkai vertinimo programai, jau kitąmet bus rengiamas techninis projektas.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
