Tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad nusikaltimų organizatoriai galimai susiję su tarptautiniu lygmeniu vykdoma nusikalstama veikla, o planuotais, bet nepavykusiais, nužudymais buvo siekta kelių tikslų – pašalinti du konkrečius asmenis, kuriuos nusikaltimų organizatoriai įtarė bendradarbiaujant su Lietuvos teisėsauga bei išvengti baudžiamosios atsakomybės už anksčiau įvykdytus sunkius nusikaltimus, taip įbauginant kitus bendrininkus niekaip nebendradarbiauti su teisėsauga.
„Ikiteisminio tyrimo duomenys taip pat leidžia manyti, kad pasikėsinimų nužudyti organizavimu kaltinamas E. K. siekė įgyti didesnį nusikaltimo organizatorių palankumą, tad ėmėsi tarpininkauti organizuojant dviejų asmenų nužudymus. Suradęs suplanuotus nusikaltimus įvykdyti sutikusį D. B., jis taip pat parūpino vykdytojui šaunamąjį ginklą su duslintuvu, šaudmenis, surinko bei perdavė duomenis apie aukas“, – praneša prokuratūra.
Skelbiama, kad kaltinamieji E. K. ir D. B. buvo nustatyti ikiteisminiame tyrime, kuris buvo pradėtas po to, kai 2019 m. rugsėjo 29 d. Kauno rajone automobilio vairuotojo vietoje sėdėjęs vyras buvo apšaudytas iš šaunamojo ginklo su duslintuvu. Kaip praneša prokuratūra, nukentėjusiuoju pripažintam asmeniui pavyko išvengti sužalojimų.
Antrasis pasikėsinimas nužudyti buvo surengtas Kauno mieste lapkričio 10 d. Kaip įtariama, kaltinamasis D. B. į nukentėjusįjį šovė daugiabučio namo laiptinėje, asmuo buvo sužalotas, bet liko gyvas, nurodo prokuratūra.
Prokuratūra primena, kad Baudžiamasis kodeksas už nužudymą numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Taip pat už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais gali būti skirta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
