Vis dėlto, tiek Kauno apylinkės, tiek apygardos teismai nusprendė, kad nepaisant rimtų kaltinimų, tėvo veiksmuose nebuvo veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių. Tad vyras buvo išteisintas.
Rimti kaltinimai
Kaunietis Andrius K. (vardas pakeistas – aut. past.) buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2016 metų pradžios iki 2018 metų pavasario, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, smurtavo prieš mažametį sūnų.
2016 m. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, mušdamas, t. y. tyčia suduodamas diržu ne mažiau 15 kartų į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam – mažamečiui sūnui – sukėlė fizinį skausmą.
O 2018 metų pavasarį restorane, vyras esą tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į koją nukentėjusiajam.
Tokiu būdu mušdamas nukentėjusįjį mažametį savo sūnų, jį susargdino, nes naudodamas smurtą sukėlė jam stresogeninius išgyvenimus, dėl ko mažamečiui išsivystė laikinas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą.
Kauno apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, jog išnagrinėjus baudžiamąją bylą nebuvo nustatyta, kad Andrius K. veikdamas tiesiogine tyčia nesunkiai sužalojo savo mažametį sūnų.
Teismas nurodė, jog tėvo veiksmuose nebuvo nustatyta veikos objektyvioji pusė – neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog Andrius K. nepadarė nusikaltimo, todėl yra išteisinamas.
Pateikė skundą
Prokuroras skundė šį Kauno apylinkės teismo nuosprendį, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti Andrių K. kaltu ir skirti jam 1,5 metų laisvės atėmimo bausmę.
Jis nurodė, kad nukentėjusiojo apklausa pirmosios instancijos teisme vyko po to, kai atlikus ekspertizę buvo nurodyta, kad jos atlikimo metu mažametis negali duoti objektyvių parodymų, nes tėtis galimai jam daro poveikį neigti įtarimus.
Ekspertizės atlikimo metu buvo pastebėta, jog mažamečio emocinė reakcija neatitinka jo kalbos turinio, pastebėtas nerimas, įtampa ir emocijų slopinimas kalbant apie bylai reikšmingas aplinkybes ir santykius su tėvu.
Be to, anot prokuroro, ekspertizės akte pažymėta, kad visos apklausos metu stebėtas padidėjęs tiriamojo nerimastingumas, įtampa, dirglumas – atitinka jo parodymų turinį. Jau vėliau, paskyrus teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę atliekamo ikiteisminio tyrimo metu atliktos ekspertizės metu mažametis, kuris tuo metu gyveno su tėvu, vengė kalbėti apie byloje tiriamus įvykius, nenoriai atsakinėjo į užduodamus klausimus.
Emociniame fone vyravo nerimas, įtampa ir emocijų slopinimas, daugiau išryškėjęs kalbant apie bylai reikšmingas aplinkybes ir santykius su tėvu. Prokuroras atkreipė dėmesį į tai, kad tyrimo metu tiriamasis neigė ankstesnės apklausos metu duotus parodymus, jam kalbant pastebėtos pasakojimo turinio neatitinkančios emocinės reakcijos.
Taigi padaryta išvada, kad nors ekspertizės metu mažametis neigė anksčiau duotus savo parodymus, tačiau jo pateiktų argumentų nepagrindžia psichologinio įvertinimo rezultatų visuma.
Buvo atkreipiamas dėmesys, jog nėra pagrindo tikėti ir paties kaltinamojo parodymais, kadangi prokuroro manymu jie nenuoseklūs, nenuoširdūs ir neteisingi.
Atsiliepimu į prokuroro skundą išteisintasis prašė prokuroro skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiajam laikiną sveikatos sutrikimą galėjo sukelti ne neteisėti smurtiniai tėvo veiksmai, bet patirtas stresas dėl motinos mirties, blogų tėvo ir močiutės santykių, priklausomybė nuo kompiuterio.
Teismo motyvai
Apeliacinėje instancijoje pabrėžta, kad jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir instancijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas.
Teismų formuojamoje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažįstamas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl Andriui K. inkriminuotos nusikalstamos veikos.
Apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Prokuroro išdėstytas įrodymų vertinimas paremtas prielaidomis, kuriomis negali būti grindžiama asmens kaltė.
Todėl nuspręsta Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso apeliacinį skundą atmesti.
