„Čia sodinsiu avietes, vietoj šitų kvietkelių nelabai gražių, išretinau medelius, kad saulės būtų. Čia šitie ne pirmi metai, tai jau žinau, kada Prinoksta paprika. Čia pupelės buvo vietos įkišau, o čia mano porai – va“, – pasakoja kaunietė Alvyra.
Kaunietė Alvyra rodo bebaigiantį nokti derlių. O dalį lysvių moteris jau sukasusi ir paruošusi žiemojimui – sodins tik pavasarį. Jai antrina ir Onutė, džiaugdamasi raustančiais pomidorais – šie gausiai užderėjo.
„Užaugo gerai pomidorai. Reikėjo laistyt tik, kai karšta buvo, o šiaip augo neblogai. Ir svogūnų, bet jau lysvės tuščios, geriausiai tai svogūnai augo“, – sako kaunietė Onutė.
Regina irgi skaičiuoja – burokėlių, bulvių ploteliai nedideli, bet užaugo viskas, ką sodino:
„Agurkai, čia aitrioji paprika, pas mane jau nunokusi ir jau skinu ir labai daug. Gal gera rūšis. Čia salierai šakniniai.“
Ir šios moterys sodininkauja ne kur nors užmiestyje, o čia pat, daugiabučių apsuptyje – vos keli šimtai metrų nuo savų namų daugiaaukščiuose. Dabar ši erdvė žinoma kaip „Šilainių sodai“.
Pasakojama, kad šį žemės plotą – VIII forto teritorijoje žmonės ėmė dirbti prieš gerą šimtmetį, kai tik Pirmojo pasaulinio karo objektas tapo nebenaudojamas. Tačiau ypač šią erdvę pamėgo, kai 1980-aisiais aplink ėmė dygti daugiaaukščiai, kūrėsi Šilainiai – tad laisvas lopinėlis žemės žavėjo ne tiek derliui auginti, kiek atgaivai po darbų. Dabar čia gyventojai puoselėja bendruomeninį sodą:
„Kad čia penkios minutės ir atleki, paukščiukai čiulba. Pavasarį ypatingai labai.“
„Čia laisvalaikis, čia malonumui – aš džiaugiuosi, gyvenimą ilginu čia atėjus.“
„Daugiau tai aš čia poilsį darau ir viskas, į žemę įkišu rankas ir ilsiuosi.“
Kauniečiai prasitaria, kad iki šiol ir ateiti buvę pavojinga, laiptus tik šiemet pavyko įrengti, ir vandens trūksta – nešasi arba iš vos beprisisunkiančio šaltinėlio semia, o kiek teko paplušėti, kol milžiniškus Sosnovskio barščius išnaikino:
„Kiek aš jų prišienavau visą tą sklypą. Viena turėjo dalgį, tai davė o aš mokėjau šienauti – tai būdavo nušienauji, tokie kaip kareiviai, kai griūna, čia visas miškas buvo.“
Dabar juos naikina tiesdami juodą plėvelę, sako pora metų ir išnyksta. O štai pernai čia ir vandalai pasidarbavo -visas pašiūres, o vėliau ir šiltnamius nuodėguliais pavertė:
„Siaubingai, siaubingai, nu kam tep reikėjo daryt, tų moterėlių ir senų, pagyvenusių ir tas nuskriaudė, daug.“
„Tokios pavėsinės kaip nameliai tokie – pavakarodavo moteriškės vakarais anoj pusėj, tai visas sudegino. Buvo trys ar keturios, o paskui šiltnamius pradėjo deginti.“
Tačiau sodininkų neišgąsdino. Nors norėta daržus panaikinti, susitarti su Kauno tvirtovės parku pavyko, kad žemę dirbti ir daržoves auginti čia bus leista, tik jokių statinių, net šiltnamių nebeliks. Tad dabar teritorija atgimsta naujai. Visas lysves žmonės perkėlė arčiau vienas kito ir sako, kad taip pamažu „Šilainių sodai“ – tampa darnios sodininkystės vieta. Ją puoselėja pusšimtis kauniečių – nuo garbaus amžiaus senjorų iki jaunų šeimų su mažyliais.
„Bandom bendromis jėgom darbuotis, paversti sodus jaukesne erdve visiem ir vyresnio amžiaus žmonėms ir jaunoms šeimoms ir taip šiuolaikiškai vystyti sodininkystę mieste, daržininkystę mieste“, – pasakoja „Šilainių sodų“ koordinatorė Evelina Šimkutė.
Gyventojai čia ne tik šalia daugiabučių augina daržoves, bet ir vakaroja, rengia susitikimus, semiasi patirties:
„Kaip susikalti lysvę paaukštintą, ką su kuo sodinti, buvo draugai iš Talino kur labai stipriai vystoma sodininkystė mieste, grynai prie daugiabučių auginamos daržovės, tai pasidalino savo patirtimi ir buvo nustebę kokią nuostabią vietą mes čia – Šilainiuose turim.“
O šilainiškiai tikisi, kad ateityje šiame darže šalia jų plušės ir moksleiviai su darželinukais, mokysis čia auginti ir prižiūrėti ekologiškas daržoves.
