Pasak savivaldybės, jau priimtas sprendimas pašalinti atminimo akmenį K. Baršausko gatvėje, žymintį keturių komunarų sušaudymo vietą.
Taip pat svarstoma, ką daryti su paminkliniu akmeniu, žyminčiu karo belaisvių palaidojimo vietą šalia VI forto teritorijos. Pasak savivaldybės, šis objektas neįtrauktas į kultūros paveldo registrą, jame nėra sovietinių simbolių ar nepriimtino teksto, tačiau abejonių kelia galimai hiperbolizuotas mirusiųjų skaičius.
Diskusijų kelia ir Aukštųjų Šančių karių kapinėse stovinčios skulptūros „Motina tėvynė“ bei „Karys“, taip pat nacistinės Vokietijos stovyklos Sovietų Sąjungos karo belaisvių palaidojimo vieta Aleksote, Europos prospekte.
Aukštųjų Šančių sovietinių karių kapinės 2016 metais įtrauktos į kultūros vertybių registrą. Kultūros paveldo departamentas tokiu būdu siekė apsidrausti nuo Rusijos mėginimų kapinėse statyti naujus ar perdarinėti esamus paminklus, koreguoti ar kaitalioti užrašus.
Pasak savivaldybės, šiose kapinėse esančios skulptoriaus Konstantino Bogdano skulptūros „Motina tėvynė“ ir „Karys“ nėra saugomos kaip kultūros paveldo objektai, o šiuo metu ant jų sovietinės simbolikos nėra pavaizduota.
Savivaldybės iniciatyva gegužės 9-ąją šie objektai pasitiks nešdami žinią apie palaikymą Ukrainai, teigiama pranešime.
Taip pat svarstoma pervadinti kai kurias Kauno įstaigas ir vietas.
Pasak savivaldybės, atsižvelgus į vietos bendruomenės siūlymus, planuojama rasti tinkamesnį pavadinimą Aleksandro Puškino progimnazijai, kuri neturi jokių tiesioginių sąsajų su šiuo Rusijos poetu, o „rusų mokyklos“ etiketė seniai neatitinka realybės. Čia mokosi 30 skirtingų tautybių mokiniai iš Ukrainos, Irano, Afganistano, Venesuelos, Filipinų, Rumunijos, Meksikos, JAV ir kitų šalių.
Miesto akiratyje ir Salomėjos Nėries gatvės pavadinimas – savo rekomendacijas turės pateikti savivaldybės Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupės.
Pasak savivaldybės, šiais sprendimais siekiama galutinai pašalinti bet kokias sąsajas su sovietine ideologija, jos simbolika ar Rusija, tęsiančia karą Ukrainoje.
„Kaunas didžiąją dalį savo viešųjų erdvių desovietizavo netrukus po nepriklausomybės atgavimo. Iš aikščių iškelti ir vėliau į Grūto parką perduoti tarybinių veikėjų paminklai, panaikinti sovietiniai gatvių, aikščių, mokymo įstaigų pavadinimai. Mūsų laikus pasiekė tik pavieniai tarybinių laikų ideologiniai reliktai, kuriuos saugojo kultūros paveldo statusas, tačiau ir jie baigia išnykti iš miesto erdvių“, – pranešime cituojamas Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Pasak jo, dalis sovietmetį menančių simbolių Kaune buvo panaikinti jau anksčiau: praėjusiais metais, restauruojant Vytauto Didžiojo tilto prietiltį, uždengtos tarybinės penkiakampės žvaigždės. Be to, iš Vaikų literatūros muziejaus kiemo iškeltas rašytojo Petro Cvirkos biustas. Į rekonstruotą Vienybės aikštę negrąžintos dekoratyvinės stelos.
Pasak savivaldybės, mieste toliau nuosekliai peržiūrimi skulptūrų ir paminklų registrai bei atminimo lentų tekstai, vietovardžių pavadinimai, kurie galimai susiję su Rusija, okupaciniu režimu ar tarybine ideologija. Jų likimas bus nuspręstas jau vykstančiuose darbiniuose pasitarimuose.
Kaune gatvių pavadinimais ar atminimo lentomis įamžinti ir Kaune gyvenę bei dirbę rusų tautybės asmenys: Mstislavas Dobužinskis, Levas Karsavinas, Vladimiras Dubeneckis, Aleksandras Timinskis.
„Šie asmenys buvo lojalūs mūsų šaliai, todėl jiems skirti atminimo ženklai išliks. Nesikeis ir Rusų gatvės pavadinimas, kadangi rusai nuo seno yra viena iš tautinių mažumų Kaune ir visoje šalyje“, – pranešime teigė savivaldybė.
Ji taip pat primena, kad kovo viduryje priimtas sprendimas pakoreguoti šalia Kalniečių parko esančios erdvės pavadinimą, pervadinant ją į Čečėnijos Nepriklausomybės aikštę.
Taip pat siūloma čia pat simboliškai įamžinti pirmojo šalies prezidento Džocharo Dudajevo atminimą, įrengiant lentelę su informacija apie šio čečėnų didvyrio bei visos tautos kovą už nepriklausomybę.
