„Sakyčiau, kad kai atsiranda vidiniai iššūkiai – natūralu, jog jau mažiau minčių apie išorinius reikalus“, – ketvirtadienį BNS sakė parlamentaras.
Rusijos aviacijos agentūra „Rosaviacija“ trečiadienio vakarą pranešė, jog tą pačią dieną sudužusiame privačiame lėktuve, iš Maskvos skridusiame į Sankt Peterburgą, buvo „Wagner“ grupės vadas.
J. Prigožinui artimi socialinio tinklo „Telegram“ kanalai kiek anksčiau patvirtino jo žūtį, bet oficialaus pranešimo dar nebuvo paskelbta.
Dalis ekspertų ragina pasirodžiusią informaciją vertinti atsargiai ir pastebėjo, kad tokia informacija nėra laikytina „Wagner“ įkūrėjo mirties patvirtinimu.
Tuo metu Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl lėktuvo katastrofos aplinkybių.
„Wagner“ birželio pabaigoje Rusijoje sukėlė trumpai gyvavusį maištą, jis baigėsi Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos tarpininkaujamu susitarimu, pagal kurį J. Prigožinas su dalimi savo kovotojų turėjo persikelti į šią Rusijos sąjungininkę.
Kai kurie kovotojai išvyko į Baltarusiją. Minskas tvirtina, kad „Wagner“ nariai apmoko baltarusių karius.
„Reikėtų luktelt. Kai dalis jų persikraustė į Baltarusiją, jau tada sakiau, kad J. Prigožino vaidmuo nebus toks, koks jis buvo. Be abejo, kad dabar girdint ir matant tas nuotaikas „Wagner“ po šios informacijos, na, taip, aš manau, kad jų mintys dabar yra ne apie Lietuvą, Lenkiją, Latviją“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Lietuvos ir Lenkijos duomenimis, Baltarusijoje šiuo metu yra apie 4 tūkst. „Wagner“ samdinių, dalis jų – arti Lietuvos ir Lenkijos sienų. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas tvirtina, kad samdinių skaičius gali siekti ir iki 4,5 tūkstančio.
„Be jokios abejones kažkoks modelis nusistovės. Aš tikrai nemanau, jog jie gali kažkokį žygį organizuoti, nėra jie pajėgus tai daryti, bet, sakykime, transformuotis, palaikyti misijas Afrikoje, Baltarusiją naudoti kaip tam tikrą pratybų aikštelę, sakykime, rotacinę teritoriją, tas yra įmanoma“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
