„Yra idėja laisvės gynėjų statusą papildyti dviem institucijomis, kurios irgi tuo metu, lemiamais metais, atliko labai svarbias funkcijas. Tai Lietuvos prokuratūra, kuriai reikėjo atsiskirti nuo sovietinės prokuratūros, buvo daug grasinimų“, – šią savaitę pristatydamas pataisas Seime sakė L. Kasčiūnas.
Jis pabrėžė, kad tai pareigūnai, kurie pradėjo Sausio 13-osios, Medininkų bylas, ir dabar dėl to persekiojami Rusijos. Rusija yra už akių nuteisusi tris Vilniaus apygardos teismo teisėjus, priėmusius sprendimą Sausio 13-osios byloje, skelbė pradėjusi baudžiamąsias bylas ir prokurorams, prisidėjusiems prie jos nagrinėjimo.
Laisvės gynėjų sąrašą NSGK vadovas taip pat siūlo papildyti Valstybės kontrolės pareigūnais, kurie davė priesaiką Lietuvos valstybei. „Priesaika – vienas iš kriterijų laisvės gynėjo statusui įgyti“, – sakė parlamentaras.
Parlamente šiems projektams buvo pritarta po pateikimo, toliau juos nagrinės Seimo komitetai.
Laisvės gynėjo statusą gali gauti Lietuvos piliečiai, 1990 metų kovo 11 dieną – 1991 metų rugpjūčio 21 dieną Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu dalyvavę atkuriant Lietuvos valstybingumą, saugoję ar gynę valstybės sieną, kitus valstybinės svarbos objektus, kūrę krašto apsaugos struktūras, muitines ir kita.
Pagal dabartinį reguliavimą, į jį gali pretenduoti kariai savanoriai, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus, Valstybės saugumo departamento, policijos pareigūnai, šauliai.
Socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad vis pildant laisvės gynėjų sąrašą jais reikėtų paskelbti visus, kas buvo prie Seimo ar dirbo savo postuose, tuomet nereiks kaskart grįžti prie šio klausimo.
Iniciatyvą sukritikavo ir konservatorius Arvydas Pocius, sakydamas, kad minėtos institucijos perėjo iš sovietinės struktūros į Lietuvos, anot jo, nemažai prokuratūros darbuotojų dalyvavo bylose kartu su sovietų saugumu, persekiojo kunigus, disidentus.
„Kai kurie iš jų pagal šį teikimą, išeitų taip, turėtų gauti ir šį statusą. Ar jums neatrodo, kad reikėtų padaryti tam tikrą liniją tarp tų prokuratūros darbuotojų, kurie tiesiogiai dirbo prie bylų, susijusių su sovietinės armijos padarytais nusikaltimais?“, – sakė A. Pocius.
L. Kasčiūnas teigė, kad šiuos klausimus galima įvertinti svarstymų komitetuose metu, kartu su Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, ir išgryninti kriterijus, kad į statusą negalėtų pretenduoti disidentus persekioję pareigūnai.
