„Vertinant visą legalios migracijos procesą, mano požiūriu, bendrai pasakysiu – trūksta analizės ir sprendimų priėmimo remiantis būtent nacionalinio saugumo kriterijais“, – po bendro trijų komiteto posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė politikas.
Anot jo, prieš užsienyje steigiant išorės paslaugų teikėjo padalinius, kur užsieniečiai gali teikti prašymus dėl nacionalinių vizų ir leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, turėtų būti klausiama Valstybės saugumo departamento (VSD) pozicijos.
„Dėl to išorės paslaugų teikėjo, kuris palengvina galimybę įsidarbinti Lietuvoje, iš esmės, mano požiūriu, turi būti derinamas valstybių sąrašas su Valstybės saugumo departamentu, jis galėtų pateikti labai aiškią analizę, ar ta valstybė yra tokia, kurioje esantys žmonės nekels rizikos Lietuvai“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jis priminė, kad svarstant išorės paslaugų teikėjo centrą kurti Vakarų Afrikos valstybėje Nigerijoje, VSD nuomonės neklausta. Antradienį Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad dėl per didelių kaštų šis centras nebus steigiamas.
„Mes, kaip valstybė, turime apsispręsti, kuriuo keliu eiti, turime daug pavyzdžių, kai kranelių atsukimai prieš kelis dešimtmečius padarė procesus negrįžtamais daugelyje Vakarų valstybių su visomis iš to išplaukiančiomis rizikomis ir pasekmėmis – su visuomenės susiskaldymu, integracijos problemomis, su „no go“ zonomis, su daug kitų dalykų, apie kuriuos reikia atvirai kalbėti“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Šiandien esame dar tame etape, kai galime apsispręsti, kuriuo keliu eiti – ar atsukti kranelius ir paversti procesus nekontroliuojamais, ar juos atsukinėti ir užsukinėti taip, kad procesus galėtume kontroliuoti, kad tai nepakenktų viešajai tvarkai, visuomenės sanklodai, nesuskaldytų mūsų visuomenės, nekeltų grėsmių nacionaliniam saugumui“, – tvirtino jis.
Seimo Ateities komiteto pirmininkas liberalas Raimundas Lopata teigė, kad pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo beveik 7 proc. Lietuvos gyventojų sudaro užsieniečiai.
„Kiekvieną dieną Lietuvos ir Baltarusijos sieną kerta 4–4,5 tūkst. baltarusių. Turint omenyje, kad mes jiems per mėnesį išduodame apie tūkstantį vizų, kyla klausimas, kas išdavinėja vizas likusiems baltarusiams“, – kalbėjo parlamentaras.
Anot jo, Lietuvos tarnybos turi duomenų, kad „juodojoje rinkoje“ Minske ES šalies vizą galima įsigyti už 1 tūkst. eurų.
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė trečiadienį Seime žurnalistams sakė, kad užsieniečių Lietuvoje daugėja, nes vietos darbdaviams trūksta darbo jėgos.
„Šiais metais atidarius išorės paslaugų teikėjo centrus, atsirado galimybė atsivežti iš tolimesnių kraštų, dėl to pradėjo daugėti Uzbekistano, Kirgizijos, Tadžikistano, Kazachstano piliečių, atvyksta ir iš kitų tolimesnių valstybių, pavyzdžiui, Indijos“, – teigė ji.
Pasak E. Gudzinskaitės, daugiausia leidimų laikinai gyventi Lietuvoje suteikiama vairuotojams, statybininkams, pramonės, mėsos perdirbimo sričių darbuotojams.
Departamento duomenimis, šių metų liepos 1-ąją Lietuvoje gyveno 195 tūkst. 550 užsieniečių, sausį tokių asmenų buvo 189 tūkst. 411.
Didžiąją jų dalį – 84,7 tūkst. – sudarė Ukrainos piliečiai, per 58 tūkst. – Baltarusijos, 16 tūkst. – Rusijos piliečiai.
Liepos 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai iš viso sudarė 6,83 proc. visų šalies gyventojų. Šių metų sausį šis rodiklis buvo 6,67 procento.
