„Be jokios abejonės, klausimai bus NATO planų praktinis įgyvendinimas iš esmės, nes Vokietija labai daug dedikavo savo pajėgų į NATO gynybos planus. Tai susiję ir su mūsų brigada, ir divizija, kuri priskirta mūsų regiono gynybai, ir kiti dalykai labai svarbūs“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.
„Reikia ieškoti, kad ir kitos šalys labiau dedikuotų savo pajėgas“, – pridūrė jis.
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukraina, Vilnius su Berlynu sutarė dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Berlynas tą planuoja padaryti iki 2027 metų, didžioji brigados dalis įsikurs Rūdninkų poligone. Lietuva per tą laiką žada parengti reikalingą infrastruktūrą.
Šiuos klausimus abiejų šalių ministrai aptarė ir Vokietijoje, kur praėjusią savaitę lankėsi L. Kasčiūnas. Jis tuomet teigė taip pat išreiškęs padėką B. Pistoriui už lyderystę remiant Ukrainą, Berlynui nusprendus perduoti trečiąją „Patriot“ oro gynybos sistemą.
„Oro gynybos srityje Vokietija, matyt, yra padariusi daugiausiai iš visų NATO šalių, padedama Ukrainai“, – teigė jis
L. Kasčiūnas trečiadienį Palangoje susitiks Baltijos šalių gynybos ministrais Andriu Sprūdu ir Hannu Pevkuru (Hanu Pevkuru). Jie aptars bendrai vykdomus Baltijos valstybių projektus, saugumo ir gynybos aktualijas, kalbės apie pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Vašingtone, paramą Ukrainai.
Tradiciškai susitikimo pabaigoje gynybos ministrai pasirašys bendrų veiksmų komunikatą.
Vokietijos, Baltijos šalių ministrai Lietuvoje lankosi vykstant Šiaurės grupės gynybos ministrų susitikimui. Ketvirtadienį 12 Europos šalių gynybos ministrai aptars saugumo situaciją Baltijos jūros ir Šiaurės Atlanto regionuose, paramą Ukrainai. Į renginį yra pakviestas ir Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.
Šiaurės grupė – Jungtinės Karalystės vadovaujamas formatas, įkurtas 2012 metais. Jame dalyvauja 12 šalių: trys Baltijos šalys, penkios Šiaurės šalys, Lenkija, Nyderlandai ir Vokietija.
Ši grupė veikia kaip konsultacinis forumas Europos saugumo klausimais, NATO ir Europos Sąjungos santykių tematika, kitomis regionui aktualiomis temomis, tokiomis kaip karinis mobilumas, virsmo technologijų vystymasis ir klimato kaita. Susitikimai vyksta gynybos ministrų ir gynybos politikos direktorių formatuose dukart per metus.
Šiaurės šalių grupė papildo kitus Lietuvos dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo formatus gynybos srityje.
