Pasak Lauryno Kaščiūno, šalies kritinės infrastruktūros „apsaugos raumenys stiprėja“.
„Esminė naujiena, kad NATO gynybos planuose yra numatyti Lietuvos strateginiai objektai, kurie būtų saugomi ir NATO skirtų resursus tą padaryti. (...) Turint tokią kaimynystę visada reikia raumenis auginti ir treniruoti bei ruoštis įvairiems scenarijams“, – trečiadienį po komiteto posėdžio, kuriame aiškintasi, kokios Lietuvos kritinės infrastruktūros ar atskirų objektų apsauga rūpintųsi NATO, BNS sakė L. Kaščiūnas.
„NATO pajėgumai įsijungtų karo padėties metu“, – pridūrė L. Kaščiūnas, pabrėždamas, kad apsauga būtų taikoma įtariant grėsmes ar prie Lietuvos sienos prasidėjus priešiškos šalies pajėgų judėjimui.
Pasak L. Kaščiūno, šalies kritinės infrastruktūros apsaugos lygį gerina įmonių, valdančių strateginius objektus, investicijos.
„Apsaugos raumenys stiprėja“, – tvirtino politikas.
L. Kaščiūno teigimu, ne karo atveju kritinės infrastruktūros ar atskirų objektų apsauga rūpinasi įmonės, valdančios tuos objektus.
„Daug įmonių, ypač tos, kurias kuruoja Energetikos ministerija, jau turi (įsigijusios – BNS) ar vykdo antidroninių sistemų pirkimus, kas leistų kontroliuoti aplink objektą esančią oro erdvę. Taip pat yra pirkimai, susiję su stebėjimo sistemomis po vandeniu – tai susiję su SGD terminalo apsauga“, – teigė parlamentaras.
Pasak jo, pačių įmonių organizuojamos apsaugos algoritmas „dera ir su karinės agresijos atvejais, gynybos planais“.
„Aišku, visose srityse reikia pasitempti, reikia daugiau raumenų, daugiau priemonių, bet kryptis labai aiški – yra strateginių objektų, kurie karo padėties metu būtų saugomi ir NATO“, – tvirtino Seimo narys.
Komitetas kartą jau svarstė panašų klausimą – tada buvo konstatuota, kad svarbiausių šalies objektų apsauga rūpinamasi iš esmės pakankamai, situacija yra kontroliuojama.
Šių metų pabaigoje bus įsigyta povandeninį pajėgumų, kurie, tikimasi, leis stebėti įvairius nepilotuojamus objektus po vandeniu ir tas rizikas valdyti. Apsaugos sistemos perkamos ne tik suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, bet ir kitų energetikos įmonių apsaugai.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbūs yra energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų, karinės įrangos sektoriai.
Kritinės infrastruktūros saugumu susirūpinta, kai spalį paaiškėjo, jog Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla, o tai sukėlė įtarimų dėl Rusijos dalyvavimo.
