„Pasienio ruože mes matome tris grupes didesnes: dvi po dvidešimt žmonių, viena – apie keturiasdešimt. Tai galbūt kažkur gali ir artėti tas tūkstantis, bet jis dabar nėra centralizuotai vienoje vietoje, tokios neturime informacijos“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė parlamentaras.
Prie vienos iš šių grupių, jo žiniomis, yra baltarusių pareigūnai.
„Jie bando kurti tą užrakinimo situaciją. Tai reiškia, kad ta perspektyva, kad gali atsirasti palapinių stovyklavietė prie mūsų sienos, ją reikia vertinti kaip visiškai realią ir reikia ruoštis“, – sakė L. Kasčiūnas.
Stovyklą Baltarusijos pusėje tūkstančiai migrantų šią savaitę jau įkūrė prie Lenkijos sienos po to, kai jiems nepavyko kirsti sienos. Baiminantis panašaus scenarijaus Lietuvoje, nuo trečiadienio šalies pasienyje su Baltarusija įvesta nepaprastoji padėtis.
Vis dėlto L. Kasčiūnas pabrėžė, kad apgręžimo politikos atsisakymas nėra svarstomas, pasienyje įstrigusiems migrantams gali būti teikiama pagalba.
„Mes neatsidarom, nepasiduodam, mes ir toliau tęsiame apgręžimo politiką, mes ir toliau saugome sieną ir galbūt, jeigu matome, kad kuriasi rizikinga humanitarinė situacija, iš mūsų valstybės pusės duodame humanitarinius paketus – maistas, gali būti būti palapinės, šiltesni drabužiai, padedant, kad jie pasinaudotų ir būtų ten, kur jie yra – Baltarusijos pusėje, nes ji yra atsakinga už šitą situaciją“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Briuselio naujienų svetainei „EUobserver“ pranešus, kad Europos Komisija tikriausiai reikalaus Lenkiją, Latviją ir Lietuvą taisyti įstatymus, leidžiančius išstumti migrantus į Baltarusijos teritoriją, L. Kasčiūnas šią galimybę atmeta.
„Jeigu Briuselis, komisarai nuspręs kažką siūlyti keisti, tegu patys skrenda su lėktuvais, ima visus migrantus iš Baltarusijos ir skrenda su jais į Briuselį. Lietuva tęs apgręžimo politiką – čia nėra jokių klausimų“, – pareiškė jis.
Pasak parlamentaro, norint keisti įstatymus, Europos Komisijai reikėtų pasiūlyti tvarų sprendimą – migrantų išskraidinimą tiesiai iš Baltarusijos atgal į jų kilmės šalis.
„Tvarus sprendimas būtų Briuselio lėktuvai tušti į Minską, su irakiečiais – atgal į Iraką. Tai yra humanitarinio koridoriaus vizija. Tokia turi būti humanitarinio koridoriaus vizija: pajungti visus europinius svertus, pajungti Jungtines Tautas, visas kitas institucijas, kad tai įvyktų. Būtent tokia vizija turi būti, o ne apgręžimo politiką panaikinti ir atidaryti dar vieną migracijos kelią“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Aliaksandro Lukašenkos režimą organizuojant migrantų srautus ir vadina tai hibridine ataka.
