„800 mln. eurų suma yra tokia kryptis, kurią matome, kaip galimą sumą, kurios reikės visam šitam dideliam projektui. Be jokios abejonės, esame dar procese ir lygiai taip pat esame kaštų pasidalijimo procese. Kai tie kaštai bus pasidalyti, bus lengviau ir atsakyti į klausimą“, – žurnalistams pirmadienį sakė L. Kasčiūnas.
„Pirminė valdymo grupė, kuri jau atvyko, patys ieškos nuomos Vilniuje. Tai ir yra sprendimas. Būsime lankstūs, girdėdami ir vokiečių poreikius, vertindami savo galimybes, padarysime viską, kad tos problemos būtų išspręstos“, – teigia ministras.
Visgi, kuri šalis mokės už kitų Vokietijos karių apgyvendinimą Lietuvoje, L. Kasčiūnas kol kas neatsako.
„Nelabai noriu dabar leistis į detales, dar yra tam tikrų derybinių dalykų. Tos detalės paaiškės labai greitai. Tada ir paskelbsime kaštų pasidalijamą. Nes dabar tai vis tiek nerodys viso kaštų paveikslo, kurį jūs norite matyti“, – sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras.
Pirmadienį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.
Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 m. į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 m.
Berlynas 2022 m. vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
Šiuo metu Lietuvoje esanti priešakinių pajėgų kovinė grupė bus performuota į daugianacionalinį batalioną ir taps sudėtine brigados dalimi.
