L. Kasčiūnas krašto apsaugos ministru tapo kovo mėnesį. Vertindamas, ką pavyko pasiekti per keturis mėnesius, politikas pirmiausia išskyrė oro gynybos viziją.
„Tie planai, kurie pas mus buvo sudėlioti, aš juos truputį perkalibravau. Pradžioje pas mus buvo sugalvota eiti vien tik į mechanizaciją ir sunkinimą mūsų lietuviškos divizijos (kas, aišku, labai svarbu), bet oro gynyba buvo pastumta. Pavyzdžiui, trečiojo vidutinio nuotolio oro gynybos sistema buvo planuota tik 2035 metais, o mes jau dabar turim lėšų avansiniam mokėjimui, sutartį sudarysim rugsėjo mėnesį. Galima sakyti, vienuolika metų paankstinau įsigijimą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Labas, Milda“ kalbėjo ministras.
Anot L. Kasčiūno, divizija stiprinama etapais, per ilgesnį laiką, o tai leido panaudoti lėšų oro gynybos stiprinimui.
„Tai yra be galo svarbu matant tai, kas vyksta Ukrainoje, ir pačių oro gynybos sistemų poreikį NATO šalyse“, – pridūrė jis.
Ministras taip pat pasidžiaugė, kad pavyko susitarti dėl 3 proc. gynybai. Pasak L. Kasčiūno, Lietuva krašto apsaugos stiprinimui šiuo metu išleidžia 3,03 proc. nuo BVP.
„Tai yra šešta vieta visoje NATO pagal šį rodiklį. Būtent tas papildoma finansavimas ir leidžia išjudėti su oro gynybos projektais“, – teigė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas.
„Kartu galiu pažadėti, kad, matyt, tai ne paskutinės naujienos šiais metais. Mes dar augsime su gynybos finansavimu ir turėsime įsigijimų“, – pridūrė jis.
Idėja, įgyvendinta per dvi savaites
L. Kasčiūno vardas bus įrašytas prie dar vienos naujovės – komendantūrų. Šio gynybos modelio tikslas yra paruošti visuomenę padėti Lietuvos kariuomenei karo atveju – kovoti su diversinėmis grupėmis, saugoti objektus, užtikrinti komendanto valandos laikymosi taisykles, vykdyti kitas užduotis.
L. Kasčiūnas teigia besidžiaugiantis, kad šį darbą pavyko įgyvendinti gana sparčiai.
„Dvejus metus kaip NSGK pirmininkas kalbėjau, stūmiau šitą idėją, bet užteko dviejų savaičių ją pradėti, kai esi krašto apsaugos ministro poste“, – šyptelėjo L. Kasčiūnas.
Rugpjūčio 31 d. jau bus žinoma, kiek piliečių užsiregistravo į komendantūras (pasak ministro, šiuo metu yra apie 4500). Rudenį, planuojama, nuo spalio, prasidės karinis rengimas.
KAM yra nurodžiusi, jog užsiregistravę asmenys į pratybas karo komendantūrų karinių vienetų sudėtyje bus kviečiami nuo 3 iki 10 dienų per metus. Pratybų metu ketinama užtikrinti aprūpinimą ginkluote ir ekipuote.
Kaip ginsimės po 10 metų?
Paklaustas, kokie planai iki šių metų spalio mėnesio, kol keisis Minsitrų kabinetas, L. Kasčiūnas įvardijo tikslą didinti gynybos finansavimą, sustiprėti dronų ir antidronų bei oro gynybos srityse.
„Manau, labai gera idėja kartu su kaimynais, strateginiais partneriais lenkais įšokti į sutartį dėl artimojo nuotolio gynybos sistemų įsigijimo. Tai be galo svarbus dalykas norint sukurti aiškų mūsų pajėgumų stiprinimą“, – teigė ministras.
„Kalbant apie ilgalaikius dalykus, mes nusprendėme kurti lietuvišką diviziją. Tai reiškia, mes turime derinti visą mūsų divizijos mechanizaciją, t. y. sunkinimą kartu su oro gynybos stiprinimu“, – pažymėjo jis.
Atsakydamas į vieno laidos klausytojo klausimą, L. Kasčiūnas atskleidė, kokia yra jo gynybos vizija po 10 metų.
„Pirma, lietuviška stipri divizija, turinti tankų batalioną, turinti bent du ar tris batalionus su pėstininkų kovos mašinomis. <...> Oro gynyboje turime apsirūpinę visiškai divizijos lygmens vidutinio nuotolio, artimojo nuotolio oro gynybos sistemomis.
Po 10 metų, tikiu, kad jau turim kontraktą, tik nežinau, ar pačią sistemą, bet turim kontraktą dėl „Patriot“. Tam reikia 4 proc. BVP, bent jau 3,5 proc., kad būtų galima judėti į priekį, bet aš tikiu, kad per 10 metų galime tai padaryti. Kitaip tariant, jeigu dabar turime 3 proc. tikslas turėti 3,5 ir dar daugiau. manau, tada įmanoma eiti į sutartį dėl „Patriot“. Taigi stipri lietuviška divizija, kuri integruota į NATO gynybos planus, kartu veikia su vokiečių brigada čia ir su vokiečių pajėgomis, kurios ateina, kai reikia pagalbos, NATO gynybos planavime.
Tada turime išplėtotą visuotinės gynybos principą. Ką tai reiškia: turime organizuotą ir aprūpintą 50 tūkst. aktyvaus rezervo kiekį, kuris, jeigu reikia, kompensuoja mūsų reguliarios kariuomenės nuostolius. Turime 50 tūkst. labai gerai paruoštų ir kovinių, ir komendantinių, ir nekinetinių šaulių. Toks tikslas yra, šaulių sąjunga irgi turi užaugti per tiek laiko, nes kasmet po 10 proc. didinsime jų finansavimą. Ir 20 tūkst. žmonių ir iš parengto rezervo, ir iš šaulių, ir iš savarankiškai užsiregistravusių būtų komendantūrose – apmokyti, žinodami savo vietą“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Apibendrinant, 10 metų vizija – turėti reguliarią kariuomenę su išplėtotu šaukimo modeliu, 50 tūkst. aktyvaus rezervo karių, 50 tūkst. šaulių ir 20 tūkst. piliečių komendantūrose. Visa tai integruojama į gynybos planą. Aktyvioji visuomenės dalis yra apmokyta ginti savo valstybę. Veikia civilinį mobilizacinis rezervas, t. y. aišku, kas karo padėties metu turės vykdyti gyvybines valstybės funkcijas.
„Visa tai sudėliojam į stiprią mobilizacinę sistemą su tikslu sukurti dygliuotą lietuvišką ežį, kuris net ir daug stipresnei rusiškai meškai būtų nepatrauklus ir jai būtų nepatogu jį bandyti suryti“, – apibendrino L. Kasčiūnas.
Ministras atkirto kritikams: tik per galią, savo stiprybę gali gauti taiką
Birželio mėnesį pritarta poligonų steigimui Tauragės ir Šilalės rajonuose. Tačiau gyventojai priešinasi poligonų statyboms ir tikina bijantys šaudynių keliamo triukšmo, taip pat sako, kad karo atveju taps pirmuoju priešo taikiniu. Dalis žmonių net nori kompensacijų už naująjį kaimyną.
L. kasčiūnas pripažįsta, kad komunikacijos apie poligonų statybas trūko, bet džiaugiasi, kad Seimas šiai idėjai pritarė.
„Pradėjom procesą, rasim kompromisą ir atsižvelgsim į gyventojų nuostatas“, – tikino ministras.
Jis taip pat sureagavo į kritiką. Anot L. Kasčiūno, visuomenėje vis dar gajus požiūris, kad stiprinti gynybą reikia, bet tik tada, kol tai neliečia kiekvieno asmeniškai.
„Visi kaip ir apsidraudžia: mes suprantam, kad reikia, bet ne prie manęs. Bet mes neturime daug žemės Lietuvoje. Aš negaliu poligono įrengti jūroje. Turiu rasti, kur daug valstybinės žemės, kur mažai gyventojų ir padaryti visiškai manevravimui skirtą poligoniuką. Čia mes turime daug iššūkių su gyventojais“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Man atrodo, kad mes suprantam, jog yra egzistenciniai iššūkiai, bet kažkur viduje vis tiek mintys tokios: kažkaip čia praeis, jie kažką išsigalvoja, šito man nereikia. Kam investuoti į gynybą, jeigu eis ir praeis? Na, ne, turime ruoštis, nes tik taip gali priešininką atgrasyti. <...> Čia paradoksas – tik per galią, savo stiprybę gali gauti taiką“, – dėstė ministras.
Norėtų privalomų nacionalinio saugumo pamokų mokyklose
Per kelerius metus mokyklose atsirado gyvenimo įgūdžių ir nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programos gimnazistams. Pasak L. Kasčiūno, kitais mokslo metais kiekvienas devintokas tokių pamokų turėtų turėti bent 3–4 dienas per savaitę.
Gyvenimo įgūdžių programa apima alkoholio, patyčių prevenciją, mokys komandinio darbo, pilietiškumo, saugos esant ekstremalioms situacijoms. Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa orientuota į šaulių veiklas – jaunimas mokosi taktikų, strategijų, topografijos, šaudymo, mokosi ardyti ir sudėti ginklus, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
„Tyrimai rodo, kad jeigu tu praeini kažkokį parengtumą, įgyji žinių ir įgūdžių, atsiranda daugiau valios ir ugnies širdy priešintis ir ginti savo tėvynę ir patriotizmą. Manau, kad reikia daugiau tokių dalykų mokyklose“, – teigė L. Kasčiūnas.
Šiuo metu nacionalinio saugumo ir gynybos kursas yra pasirenkamasis, bet L. Kasčiūnas norėtų jį padaryti privalomu. Ministras svarsto, kad šio dalyko privalomai galėtų mokytis vyresnieji, 10–11 klasių, mokiniai.
„Aš suprantu, kad švietimo sistema jau pastatyta ant rinkos dėsnių, ant vaiko pasirinkimų ir panašiai, bet turint omenyje tai, kur mes gyvename, mes turime turėti daugiau fundamentalaus suvokimo apie gynybą ir saugumą. Iš čia užsikurtų ir valia priešintis ir ginti savo šalį“, – tikino KAM vadovas.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ laidoje „Labas, Milda“:
