Tai jis įvardijo po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda. Jųdviejų pokalbis, politiko teigimu, buvo „labai dalykiškas ir turiningas“.
„Kalbėjome apie mūsų gynybos politiką, apie jos silpnąsias ir stipriąsias puses, apie galimus prioritetus“, – sakė kandidatas į krašto apsaugos ministrus.
Anot L. Kasčiūno, pagrindinis aptartas prioritetas – Vokietijos brigados priėmimas Lietuvoje.
„Tai yra negrįžtamas procesas, bet turime būti pasirengę padaryti visus namų darbus, kurie priklauso, kad būtume pasirengę ją priimti ir 2027 m. čia būtų įgijusi pilną operacinį pajėgumą“, – teigė NSGK pirmininkas.
Kaip dar vieną iš prioritetų jis teigė akcentavęs šauktinių reformą.
„Tam reikia sutelkti paramą, pirmiausia Seime. Ir, be jokios abejonės, tą darysiu“, – tikino kandidatas į KAM vadovus.
Trečias svarbus darbas – kariuomenės divizijos kūrimas ir plėtra, dėl kurios vis dar kyla įvairių iššūkių. Divizija tiesiogiai priklauso nuo finansavimo krašto apsaugai, todėl politikas patikino – dėl tvarių šaltinių gynybos asignavimams turėtų būti rastas kompromisas tarp visų politinių partijų
„Ji atsiremia į ribotą biudžetą, mes tą puikiai žinom. Tada labai svarbu prioritetas yra vėl ieškoti sprendimų, kaip mes visi kartu, ir pozicija, ir opozicija, rastų vieną kompromisinį variantą dėl tvaraus gynybos finansavimo“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, Finansų ministerijos pateikti siūlymai dėl gynybos finansavimo yra „geras idėjų rinkinys, iš kurio galima suformuluoti tokią kompoziciją, kuri leistų rasti balsų daugumą Seime“ ir priartėti prie 3 proc. nuo BVP skyrimo.
L. Kasčiūnas pasakė, kokius darbus padarytų, jeigu taptų ministru: tai žada sukurti per mėnesį
L. Kasčiūnas sureagavo į trečiadienį A. Anušausko išsakytus teiginius, esą naujasis ministras tik užbaigtų kai kuriuos pradėtus darbus. Seimo komiteto vadovas įsipareigojo per mėnesį sukurti karinių komendantūrų tinklą, kurio vystymui iki šiol sako pasigedęs Krašto apsaugos ministerijos dėmesio.
„Darbų tęstinumas yra labai svarbus dalykas, bet komendantūrų sukūrimas, kurio mes prašėm, maldavom šiuos dvejus metus, to nebuvo padaryta. Aš jums pažadu, jeigu būsiu paskirtas ministru, per mėnesį padarysiu šitą darbą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jis pridūrė, kad tarp numatytų darbų yra ir dronų integracija į Lietuvos kariuomenės ginkluotąsias pajėgas, dronų programos atidarymas su parama Ukrainai, dronų operatorių rengimo kursas, taip pat būtina sparčiau dirbti pilietinio pasipriešinimo, visuotinės gynybos principo diegimo klausimais.
„Tai nėra daug kainuojantys dalykai. Tiesiog reikia imtis lyderystės ir daryti darbą“, – teigė NSGK pirmininkas.
Besitraukiantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį pareiškė, kad jo įpėdinis per likusį kadencijos laiką nespės sukurti realių pajėgumų, bet gali užbaigti pradėtus darbus.
„Realių pajėgumų per tokį trumpą laiką nesukursi, tačiau galima užbaigti kai kuriuos darbus, kurie yra pradėti“, – TV3 portalo laidoje „Dienos pjūvis“ sakė A. Anušauskas.
Ministro teigimu, tai – šauktinių reformos įgyvendinimas, Vokietijos brigados priėmimas.
L. Kasčiūnas ministru kol kas nepaskirtas: laukiama tarnybų įvertinimo
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad šalies vadovas priims sprendimą dėl kandidato į krašto apsaugos ministrus Lauryno Kasčiūno sulaukęs atsakingų tarnybų vertinimo. Anot patarėjo, tikimasi šiuos formalumus sutvarkyti dar šią savaitę.
„Prezidentas kreipsis į tarnybas – kaip kad numato įstatymas – tam, kad gautų iš jų informaciją pagal Korupcijos prevencijos įstatymą. Kai tik ši informacija jį pasieks, jis ją įvertins ir priims sprendimą“, – trečiadienį po G. Nausėdos ir L. Kasčiūno susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė K. Budrys.
„Yra labai aiškus prezidento suinteresuotumas visus sprendimus ir formalumus sutvarkyti per šią savaitę. Tikimės, kad tą pavyks pasiekti“, – teigė jis.
Pasak K. Budrio, G. Nausėda su L. Kasčiūnu aptarė svarbiausius numatomus darbus krašto apsaugos srityje, tai yra visuotinio gynybos principo įgyvendinimą, vokiečių brigados priėmimą, nacionalinių pajėgumų vystymą, divizijos kūrimą, skaidrumo užtikrinimą viešuosiuose pirkimuose.
Patarėjas L. Kasčiūną vadino prezidento bendraminčiu ir bendradarbiu.
Sulaukė klausimų dėl praeities
L. Kasčiūnas neslėpė iš prezidento sulaukęs klausimų ir apie nevienareikšmiškai vertinamą savo praeitį.
„Truputėlį pasikalbėjome, be jokios abejonės. Bet, manau, kad atsakiau į visus klausimus“, – sakė kandidatas į ministro postą.
NSGK pirmininkas yra sulaukęs kritikos dėl savo biografijos – praeities Lietuvos nacionaldemokratų partijoje, sprendimų į Lietuvą pakviesti Vokietijos ultradešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ parlamentarus.
L. Kasčiūno biografijai bei pozicijai žmogaus teisių klausimais priekaištų turėjo ir „laisviečiai“, kurių lyderė Aušrinė Armonaitė viešai pranešė, kad partija atsiriboja nuo jo kandidatūros. Visgi politikas nemano, kad jo santykis su ekonomikos ir inovacijų ministre kenktų Vyriausybės darbui.
„Puikiai įsivaizduoju tą darbą. Kas įdomiausia, mes su Aušrines esame padarę daug bendrų darbų, daug teikėme pataisų. (...) Manau, visa Laisvės partija žino, kas aš toks. Aš NSGK pirmininku esu tris su puse metų. Tai visos mano vadinamos priklijuotos etiketės, jas jau galėjai klijuoti 2016, 2020 metais“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Man žmogiškai truputėlį keista“, – sakė jis, atkreipdamas dėmesį į Seimo pirmininkės išreikštą palaikymą jo kandidatūrai.
„Mes su ja (Seimo pirmininke – ELTA) nesutariame vertybiniais klausimais. Bet ji atskiria, kur L. Kasčiūnas kalba vertybiniais klausimais ir kur mes kalbame apie tokius klausimus kaip nacionalinis saugumas ir gynyba. Tai šioje vietoje reikia labai aiškiai suprasti, kad tai reikia atskirti“, – akcentavo jis.
L. Kasčiūnas: neturėjau jokių žinių apie rokiruotę su A. Anušausku
L. Kasčiūnas teigė pasiūlymo eiti šias pareigas iš premjerės Ingridos Šimonytės sulaukęs šeštadienio rytą. Politikas tikina, kad iš anksto nebuvo informuotas apie ministrės pirmininkės pasiūlymą jam ir Arvydui Anušauskui susikeisti pareigomis.
„Neatsimenu, ar mes išvis buvome susitikę, konkretų skambutį gavau šeštadienio rytą, eidamas į Tado Tumo laidotuves“, – apie iš premjerės gautą pasiūlymą žurnalistams Prezidentūroje pasakojo L. Kasčiūnas.
„Buvo abstraktūs pokalbiai, bet apie jokias rokiruotes aš neturėjau jokių žinių“, – teigė L. Kasčiūnas.
G. Nausėda pasakė, ko tikisi iš L. Kasčiūno
Susitikimo su L. Kasčiūnu išvakarėse prezidentas G. Nausėda teigė, jog tikisi iš kandidato išgirsti, kokius konkrečius darbus jis ketina atlikti per likusius kelis šios Vyriausybės kadencijos mėnesius.
„Tai yra energingas žmogus, politikoje žinomas jau pakankamai seniai, turintis nemažai idėjų. Tik, be abejo, reikės į tas idėjas arba jo planus žvelgti per likusios ribotos kadencijos prizmę“, – antradienį viešėdamas Visagine kalbėjo G. Nausėda.
Dabartinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko kandidatūra šalies vadovui pateikta antradienį. Kaip vienas realiausių politikų pakeisti besitraukiantį ministrą Arvydą Anušauską L. Kasčiūnas įvardintas ir anksčiau.
L. Kasčiūnas apie galimybę tapti ministru: jeigu mane pakvies, aš pasiruošęs
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas šeštadienį pareiškė, kad yra pasiruošęs eiti krašto apsaugos ministro pareigas, atsistatydinant dabartiniam ministrui Arvydui Anušauskui.
„Jeigu mane pakvies, aš pasiruošęs“, – žurnalistams Vilniuje sakė L. Kasčiūnas.
A. Anušauskas penktadienį premjerei Ingridai Šimonytei įteikė atsistatydinimo pareiškimą, o šeštadienį po susitikimo su prezidentu pareiškė, jog ministrė pirmininkė jam pasiūlė pasikeisti pareigomis su vieno Seimo komiteto pirmininku.
Nors ministras konkretaus žmogaus neįvardijo, politikai svarsto, jog omenyje turimas L. Kasčiūnas.
Pats L. Kasčiūnas tvirtino su niekuo nesutaręs dėl tapimo ministru.
„Tikrai planavau dar pirmadienį eiti ir eisiu į darbą, padaręs 15 atsispaudimų, į NSGK pirmininko kabinetą“, – sakė parlamentaras.
Jis tvirtino su premjere Ingrida Šimonyte šio klausimo neaptaręs ir teigė lauksiantis jos pasiūlymo.
„Noriu tik pasakyti, kad jeigu manęs reikia, aš ateisiu su energija. Ateisiu su energija, ateisiu su plačia visuotinės gynybos vizija. Su vizija, kuri leistų žmogui, kuris nori prisidėti prie Lietuvos gynybos, rasti vietą Lietuvos gynybos architektūroje“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Tai yra mano esminis tikslas. Mes turime ugdyti valią priešintis, mes turime įtraukti mūsų visuomenę į gynybos planus, nes tiktai visuotinės gynybos principas, praktinė jo realizacija leis sukurti tokią valstybę, tokią jėgą, lietuvišką dygliuotą ežį, kuri net daug stipresnei rusiškai meškai praryti būtų nepatogu ir ji to nenorėtų daryti“, – pridūrė jis.
Traukiasi A. Anušauskas
ELTA primena, kad penktadienį socialiniuose tinkluose pasirodė žurnalisto Edmundo Jakilaičio dviprasmiškas įrašas, sukėlęs įtarimą, jog ministras A. Anušauskas traukiasi iš pareigų.
„Ačiū Arvydui Anušauskui. Pažiūrėsime, kaip seksis Laurynui Kasčiūnui“, – rašė jis.
Politikui nei patvirtinant, nei paneigiant tokios informacijos, penktadienio vakarą Vyriausybės spaudos tarnyba patvirtino, kad premjerė Ingrida Šimonytė gavo A. Anušausko prašymą trauktis iš Ministrų kabineto.
Netrukus po to A. Anušauskas pateikė daugiau detalių apie savo sprendimą trauktis. Politikas pripažino iš premjerės sulaukęs netikėto pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime. A. Anušauskas tikino, kad atsisakė tokios rokiruotės.
Šeštadienio rytą daugiau informacijos apie pokyčius Vyriausybėje pateikė ir ministrė pirmininkė. Pasak jos, A. Anušausko atsistatydinimas yra susijęs su lūkesčiu per likusią Vyriausybės kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.
Šimonytė paaiškino, su kuo susijęs Anušausko pasitraukimas: „Apgailestauju“
Po žinios, kad traukiasi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, viešai prabilo premjerė Ingrida Šimonytė. Ministrė pirmininkė tikino, kad A. Anušausko atsistatydinimas nėra susijęs su kaip nors staiga pakitusia Lietuvos nacionalinio saugumo būkle ar neigiamomis žiniomis apie ministerijos veiklą. Pasak jos, tai yra susiję su lūkesčiu per šią kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.
„Dar kartą patvirtinu, kad vakar gavau krašto apsaugos ministro atsistatydinimo pareiškimą. Tai nėra susiję su kaip nors staiga pakitusia Lietuvos nacionalinio saugumo būkle, pasikeitusiomis grėsmėmis ar kokiomis nors neigiamomis žiniomis apie ministerijos veiklą. Veikiau susiję su lūkesčiu per Vyriausybei likusios kadencijos laikotarpį padaryti dar daugiau ir greičiau, nei buvo daroma iki šiol, kad Lietuva jaustųsi saugi. Padaryta tikrai nemažai, bet likę devyni mėnesiai yra netrumpas laikas, o ši Seimo sesija itin svarbi sprendimų, kur reikia maksimalaus įsitraukimo, priėmimui.
Apgailestauju, kad šios informacijos nutekėjimas sukėlė įvairių spekuliacijų, kurių galėjo ir nebūti ir dalis kurių yra tiesiog išsigalvojimai. Tačiau noriu pabrėžti, kad Vyriausybė yra politinis darinys, todėl ir pokyčiai joje vyksta tada, kai toks pokytis yra reikalingas“, – šeštadienio rytą socialiniame tinkle „Facebook“ rašė premjerė.
