„Puikiai žinote, kad Lietuvoje teisinė bazė ginkluotosioms pajėgoms, kariuomenei kiniškų detalių ir technologijų naudoti neleidžia. Mes labai greitai padarėme išimtį – paramai Ukrainai ir eksperimentavimui, mokslinių tyrimų tikslams“, – penktadienį Kyviškių aerodrome susirinkusiems žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Šiandien beveik kiekvienų gamintojų klausiame, kiek jiems liko laiko tam, kad visiškai išsivaduotų nuo kiniškų detalių, technologijų. Kai kurie kalba apie birželio pabaigą, kai kurie kalba apie vasarą. Judame į priekį – kai tai bus padaryta, (tada – ELTA) atsiveria kitos galimybės visiškai kitaip persiplanuoti ir pastatyti visą mūsų pramonę ir ant Lietuvos kariuomenės poreikių“, – akcentavo ministras.
„Tai yra momentas, kurį reikia išgyventi. Man atrodo, kai kuriais atvejais yra tik trijų-keturių mėnesių reikalas“, – pridūrė jis.
Tuo metu klausiamas apie bendrą bepiločių orlaivių sistemos pramonės situaciją, L. Kasčiūnas priminė, jog plėtrai skirta papildomi 10 mln. eurų.
„Bus pirma programa – 3 mln. eurų. – susieta su parama Ukrainai, FPV dronai. Tada eina 7 mln. paketas, kur eis įvairių rūšių dronai – ir FPV, ir žvalgybiniai, ir įvairūs kiti“, – kalbėjo ministras.
„Tai yra sąsaja su parama Ukrainai. Bus perkami dronai ir jie bus teikiami kaip parama Ukrainai“, – tikino jis ir akcentavo, kad Ukrainoje naudojami ir testuojami dronai suteiks platesnio žinojimo apie tai, kaip reikėtų toliau vystyti šias technologijas.
I. Šimonytė: progresas dronų srityje aiškiai matomas
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad Lietuvos progresas dronų srityje yra aiškiai matomas.
„Labai aiškiai matomas progresas ir labai aiškiai matomi vis nauji dalykai, nauji funkcionalumai ir naujos idėjos, kurios yra įgyvendinamos. Aišku, labai nemažai paspirties tokiai sparčiai plėtrai suteikia tos aplinkybės, kad daug priemonių yra išbandoma realiu laiku, realiomis sąlygomis, kurios vyksta fronto linijoje Ukrainoje“, – žurnalistams spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.
„Bet labai gerai, kad mes turime savo gamintojus, savo inžinierius, savo inovatorių, kurie gali pasiūlyti dalykų, kuriuos mes galime, savo ruožtu, pasiūlyti už savo laisvę besikaunančiai Ukrainai“, – pridūrė ji.
Pasak jos, augantis dėmesys bepiločių orlaivių plėtrai aiškiai matosi ir žiūrint į krašto apsaugos biudžeto perskirstymą.
„Tai aiškiai matosi iš krašto apsaugos biudžeto perskirstymų, kuriuos ministras Kasčiūnas yra atlikęs ir kuriuos tikrai aš palaikau“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė, akcentuodama, kad kuo daugiau žmonių sieks tapti dronų operatoriais, tuo Lietuva taps saugesnė.
Ji taip pat akcentavo, kad labai svarbu droninius pajėgumus plėsti, remiant vietos gamintojų produkciją.
„Institucijų, kurioms to reikia, taip pat ir antidroninės įrangos yra daugiau nei kariuomenė. Ir, be jokios abejonės, tuos poreikius labiausiai norėtume tenkinti, kiek įmanoma, savo gamintojų produkcija. Nes tokiu būdu ne tik kad remiame savo pramonę, bet ir paliekame pinigus namuose ir tiesiog net ir ekonomiškai tai turi labai, labai daug vertės ir labai, labai daug naudos“, – sakė I. Šimonytė.
„Tai tiek, kiek galime padaryti patys, išvystyti patys, tai visada prioritetas turėtų būti mūsų pačių inovacijų plėtrai ir mūsų pačių gamybos plėtrą“, – akcentavo premjerė.
Penktadienį Kyviškių aerodrome organizuojama kasmetinė dronų diena, kurios metu pristatomos Lietuvos gamintojų sukurtos bepiločių orlaivių sistemos.
Kaip skelbta anksčiau, siekiant išplėsti bepiločių orlaivių pajėgumus Lietuvoje, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pristatė keturių žingsnių programą. Pasak ministro, bus steigiama „dronų regitra“, skatinama bepiločių orlaivių pramonė bei vystomi Šaulių sąjungos pajėgumai.
Valstybės gynimo taryba (VGT) dar kovo pabaigoje nusprendė, kad iki 2027 metų Lietuvoje turi būti pasiektas operacinis dronų pajėgumas.
