Apie tai parlamentaras parašė savo „Facebook“ paskyroje.
„Šiandien – metai, kai pradėjome vykdyti migrantų apgręžimo politiką. Šio sprendimo pagrindinė idėja – migracija gali būti tik legali, kreipiantis į ambasadas arba pasienio punktus“, – įrašą pradeda jis.
Anot L. Kasčiūno, svarbiausia, kad migrantų apgręžimo politika „išmušė iš Lukašenkos rankų visus kozirius, kuris pradėjęs organizuotą nelegalią migraciją norėjo destabilizuoti padėtį mūsų šalyje“.
Skaičiuojama, kad nuo sprendimo priėmimo Lietuvos Respublikos sieną buvo bandyta kirsti 12 tūkst. kartų.
„Įsivaizduokime, jei ši politika nebūtų įgyvendinta, kiek žmonių dar būtų pasirinkę Lietuvą, kaip nelegalios migracijos kelią. Tikriausiai, skaičių tektų dauginti bent keletą kartų. O kur dar papildomi resursai, kurie turėtų būti skirti šių žmonių prieglobsčiui ir išlaikymui. Taigi, apgręžimo politika sumažino migrantų traukos faktorių.
Drįsčiau teigti, jog tai buvo vienas stipriausių nacionalinio saugumo sprendimų praeitais metais. Ir ši Lietuvos sieną sauganti politika turėtų būti tęsiama, kol migrantų srautai bus toliau organizuojami mums priešiškų režimų. O kad tai ir toliau vyksta, tai rodo pasieniečių surinkta medžiaga“, – rašo parlamentaras.
Vadinamųjų „metinių“ proga pirmadienį vakare L. Kasčiūnas su komanda aplankė Lietuvos pasieniečius Kapčiamiestyje. Anot NSGK pirmininko, tai šiuo metu yra vienas iš pagrindinių nelegalios migracijos taikinių.
„Dauguma bandančių nelegaliai kirsti Lietuvos sieną renkasi vietoves, kur dar nėra fizinio barjero, arba bando prakirpti tvorą, kur kol kas neįrengtos stebėjimo sistemos. Pavyzdžiui, naudojamos kopėčios, kad lengviau būtų įveikiamas pastatytas barjeras (nuotraukose – konfiskuotos migrantų priemonės).
Fizinio barjero projektas bus užbaigtas laiku. Tai galingas nelegalią migraciją atgrasantis sprendinys. Tik norėčiau pabrėžti vieną svarbų momentą – neturime tikėtis, kad fizinis barjeras savaime sustabdys nelegalią migraciją. Pasižiūrėjus į kitų šalių pavyzdžius, migrantai bando įveikti net dvigubus barjerus ar mūrines sienas.
Todėl fizinis barjeras – papildoma paramos priemonė pasieniečiams, kuri trumpina reakcijos laiką. Šalia fizinio barjero būtinos ir stebėjimo sistemos, kurios leidžia identifikuoti pažeidimus ir tuomet pareigūnai gali vykti tiesiai į pažeidimo vietą. Dabar jau 60 proc. viso Lietuvos pasienio su Baltarusija stebima specialiomis kameromis, o iki šių metų pabaigos ar kitų metų pradžios jomis bus dengiama visa pasienio teritorija.
Taigi, labai svarbu, jog kartu veiktų visa sistema: fizinis barjeras, stebėjimo sistemos ir budėtų motyvuoti pareigūnai. Įvykdžius visus numatytus projektus, turėsime vieną moderniausių sienos apsaugos sistemų visoje Europos Sąjungoje. Šiuo atveju svarbus ne bandymų įveikti fizinį barjerą skaičius, bet kiek tokių žmonių neįleidžiama į Lietuvos teritoriją“, – rašo L. Kasčiūnas.
Anot jo, prasidėjusi migrantų krizė Lietuvoje atskleidė ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vaidmens svarbą užtikrinant nacionalinį saugumą.
„Šių laikų hibridinių grėsmių kontekste, privaloma galvoti apie institucijų sąveikos gerinimą ir stiprinti visos šalies pasirengimą ekstremalioms situacijoms“, – pridūrė jis ir už darbą padėkojo Vidaus reikalų ministerijai bei ministrei Agnei Bilotaitei.
Kovai su hibridine ataka pasienyje Lietuva turi turėti visas priemones – Budrys
Kovoti su trečiųjų šalių inicijuota neteisėta migracija Lietuva privalo turėti visas priemones, sako vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
„Manyčiau, kad tuo atveju, kai (...) trečiųjų valstybių piliečių prievartinis stūmimas per mūsų valstybės sieną vyksta priešiškais tikslais, turime turėti visas priemones, taip pat ir tas, kurios taikomos dabar. Kitomis sąlygomis, kai tie srautai mažesni, turbūt galima taikyti ir kitas priemones“, – antradienį Žinių radijui sakė Kęstutis Budrys.
Taip jis komentavo Vidaus reikalų ministerijos bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno idėją įstatyme įteisinti migrantų apgręžimą pasienyje.
Dabar tai daroma vadovaujantis vidaus reikalų ministrės įsakymu.
„Turėtume vertinti, ar mums reikėtų papildomai sureglamentuoti, ar galima tai padaryti kitu keliu. Negalėčiau atsakyti dėl to, kokiu lygmeniu tai turėtų būti užfiksuota. Faktas, kad vertindami turėtume pripažinti, jog tai buvo sėkminga priemonė būtent atsakyti į hibridines atakas“, – teigė K. Budrys.
Jis pabrėžė, kad daugiau nei prieš metus prasidėjusi neteisėtos migracijos banga nėra natūralus procesas, o trečiosios šalies surengta hibridinė ataka prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą.
„Dabartinė situacija, kaip yra dabar suvaldoma, ji tikrai mus tenkina. Bet ne viskas nuo mūsų priklauso, kai nėra procesas natūraliai, be svetimos valstybės pagalbos vykstantis. Čia reikėtų vertinti ir Baltarusijos pusės ketinimus skatinti ar didinti tuos srautus“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Praėjusią savaitę Vidaus reikalų ministerija patvirtino rengianti įstatymo projektą, kuriuo būtų įteisintas migrantų apgręžimas pasienyje. Kaip nurodė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, teisės akte būtų numatyta, jog tokias priemones pasieniečiai galėtų taikyti ekstremaliosios, nepaprastosios ir karo padėties metu.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas L. Kasčiūnas ketvirtadienį pareiškė, jog neteisėtų migrantų apgręžimo politiką būtų galima įtvirtinti įstatymo lygmeniu, tačiau tam dar reikia politinio sutarimo.
Apgręžimo Lietuva ėmėsi pernai, reaguodama į migrantų antplūdį pasienyje su Baltarusija ir apkaltinusi Minsko režimą to organizavimu.
Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai vidaus reikalų ministrė įsakymu leido pasieniečiams apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau kaip 11 tūkstančių. Dalis migrantų ne vieną kartą mėgino nelegaliai kirsti Lietuvos sieną.
Kai kurie kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Pareigūnai tvirtina, kad migrantus jie ne išstumia, o neįleidžia į Lietuvos teritoriją.
Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ Fundamentalių teisių biuras yra sukritikavęs Lietuvą dėl pasieniečių taikomo kolektyvinio migrantų atstūmimo.
Anot biuro, tokia praktika prieštarauja tarptautinei teisei ir Europos žmogaus teisių konvencijai, o galimybės pateikti prieglobsčio prašymą oficialiame pasienio kontrolės punkte realiai neveikia.
