SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje nurodė, kad beždžionių raupais gali užsikrėsti tiek vaikai, tiek saugusieji.
„Galima manyti, kad beždžionių raupai gali plisti ir per lytinį sąlytį, [taip pat] jeigu namų ūkyje yra tamprus kontaktas su fiziniu asmeniu arba su asmens užterštais daiktais. Taigi, didžiausią riziką turi asmenys, kurie kartu gyvena su žmogumi, kuriam įtariami ar patvirtinti beždžionių raupai. Taip pat daug lytinių partnerių, atsitiktinių lytinių partnerių turintys asmenys. Asmenys, gyvenantys su užsikrėtusiu asmenių, jei jie dalinasi drabužiais, patalyne, indais ir taip toliau“, – patvirtina G. Zagrebnevienė.
Inkubacinis ligos periodas yra ilgas – trunka nuo 5 iki 21 dienos.
Sergantys asmenys gali užkrėsti kitus, kai atsiranda odos bėrimai su žaizdelėmis. Žaizdelėms užsitraukus ir nukritus šašams, žmogus tampa nebeužkrečiamu.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė nurodo, kad NVSC specialistai gavę patvirtinimą apie fiksuotą beždžionių raupų atvejį atlieka pirminį epidemiologinį diagnostinį tyrimą ir jo metu išsiaiškina visus sąlytį su sergančiuoju turėjusius asmenis.
Susirgusiam asmeniui ir su juo sąlytį turėjusiems asmenims yra pateikiama informacija apie profilaktikos priemones, šie asmenys stebimi.
„21-ą dieną sąlytį turėjęs asmuo turėtų stebėti savo sveikatos būklę – ar nesivysto beždžionių raupams būdingi simptomai, tokie kaip karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, bėrimas. Taip pat ir kiti nespecifiniai simptomai: nuovargis, galvos, raumenų skausmas“, – nurodo ji.
Beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmais. Per tris dienas nuo ligos simptomų pradžios išsivysto bėrimas, kuris apima įvairias stadijas ir išplinta po visą kūną.
Atsiradus išbėrimas su pūslelėmis, pakilus temperatūra SAM ragina kreiptis į gydymo įstaigą: konsultuotės telefonu su šeimos gydytoju arba vykte į ligoninės, kurioje yra Infekcinių ligų skyrius, priėmimo skyrius.
Antradienio dienos duomenimis, pasaulyje užregistruota daugiau nei 23 tūkst. beždžionių raupų atvejų visuose 6 pasaulio regionuose. Europos regione užregistruota apie 15 tūkst., Europos Sąjungos – daugiau nei 20 tūkst atvejų. Taip vertina Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras.
„Tad atsižvelgiant į šiuo metu turimą informaciją dėl beždžionių raupų, infekcijos išplitimo rizika bendroje populiacijoje yra maža. Tačiau protrūkiui tęsiantis, atsirandant naujai informacijai, gali rizikos vertinimas keistis, todėl labai svarbu išlaikyti budrumą“, – kalbėjo ji.
Pirmasis beždžionių raupų atvejis Lietuvoje
G. Zagrebnevienė patvirtino, kad trečiadienį apie 12 val. buvo gautas patvirtinimas, kad Lietuvoje užregistruotas pirmas beždžionių raupų atvejis šiais metais.
„Tai 40-49 metų amžiaus grupei priklausantis vyras – Lietuvos pilietis, šiuo metu atvykęs į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos šalies“, – patvirtino ji.
Pranešama, kad sąlytį su sergančiuoju turėjo 5 asmenys.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo gegužės pradžios pasaulyje už Afrikos ribų nustatyta daugiau kaip 18 tūkst. beždžionių raupų atvejų, dauguma jų – Europoje.
PSO beždžionių raupų protrūkį yra pripažinusi tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Tai yra aukščiausio laipsnio pavojaus signalas, kokį gali paskelbti ši Jungtinių Tautų agentūra.
Kaip liepą skelbė SAM, Lietuva yra užsisakiusi apie 1,4 tūkst. vakcinų nuo šios ligos dozių.
Tuomet teigta, kad skiepijami būtų kontaktiniai asmenys po turėto didelės rizikos sąlyčio, prevenciškai pasiskiepyti galimybės nebus.
Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Tačiau beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.
Sergantiesiems beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, limfmazgių patinimu, šaltkrėčiu, išsekimu ir į vėjaraupius panašus bėrimu ant rankų bei veido.
Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai.
Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, kad skiepai nuo raupų maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo nuo beždžionių raupų.
Lietuvoje nuo raupų neskiepijama maždaug nuo 1980-ųjų.
