Koronavirusas sukėlė didžiulę sumaištį gyventojų piniginėse. Atlikti tyrimai rodo, kad žmonės nesijaučia saugūs dėl savo pajamų pandemijos laikotarpiu. Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso užsakymu atliktas tyrimas skelbia – nuo COVID-19 sukeltos ekonominės krizės nukentėjo daugiau kaip kas trečias lietuvis:
„Aš paskutinį kartą atidirbau kovo 20 dieną, bet paskui bijojau eiti į darbą, pasakiau – jūs manęs nekvieskite. Šiek tiek išsigandau.“
„Tikiuosi, kad darbo neprarasiu. Bet toks nestabilumas dėl ateities valstybėje yra žymiai didesnis.“
„Išlaidos priklauso nuo pajamų, o kadangi pajamos nesikeitė, tai išlaidos taip pat nesikeis. Kaip kasmet būdavo, taip ir šiemet.“
„Šiaip visuomet kažkiek atsidėdavau pinigų ir visuomet turiu kažkiek juodai dienai. Tai manau, kad visi turėtų, ne tik dabar, kai toks sunkus metas.“
Įpusėjus karantinui atliktas namų ūkių tyrimas rodo, kad koronaviruso akivaizdoje gyventojai artimiausius tris mėnesius neišlaidaus, nesiskolins ir daugiau taupys.
„Apie 40 procentų, 2 iš penkių apklaustųjų, pasakė, kad jie jau patiria pajamų sumažėjimą arba yra netekę darbo. Arba yra bent kas nors jų namų ūkyje, kurie kartu gyvena, yra netekę pajamų ar darbo. Tai įsivaizduokime, kad pusė jūsų pajamų dingsta“, – sako Vartotojų aljanso atstovas Kęstutis Kupšys.
Maža to, kas penktas žmogus jaučiasi finansiškai nesaugus, mat pajamų neužtenka susimokėti už būstą, nuomą arba komunalinėms išlaidoms padengti. O tai, pasak vartotojų aljanso, jau yra gąsdinantis rodiklis.
„Tai yra reikšmingas signalas, nes jei nepakanka apmokėti būstui ir komunaliniams, žmonės sėdi per šaltai, jie bando taupyti, mokėti už tą būstą ir greičiausiai sau riboją maistą“, – pasakoja K. Kupšys.
Po koronaviruso protrūkio gyventojų pajamų lūkesčiai gerokai susitraukė. SEB banko užsakymu balandžio pabaigoje atlikta apklausa rodo, jog beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad jų pajamos bus mažesnės nei prieš koronaviruso protrūkį. Ir tik trečdalis galvoja, kad jų pajamos liks panašios.
„Tikrai nemažai Lietuvoje žmonių, kurie per tuos du mėnesius buvo prastovose, neteko darbo, turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Tai visą tai lemia mažesnes pajamas. Negu tos pajamos, kurios buvo sausį-vasarį“, – teigia SEB vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.
Kad koronaviruso pandemija gerokai paveikė žmonių pajamas, mato ir ,,CV Online“ portalo marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
Kiek daugiau kaip 8 procentai apklausoje dalyvavusių dirbančiųjų nurodė, kad juos koronaviruso pandemijos metu atleido iš darbo. Dar beveik 8 procentams apklaustųjų buvo sumažintas darbo užmokestis, beveik 24 procentai nurodė, kad karantino metu dirba iš namų. Kiti gi išėjo neapmokamų atostogų arba pasiėmė vaiko priežiūros biuletenį.
„Tikrai žmones paveikė šitas karantinas ir dabar jie atsargiau vertina situaciją, nėra taip, kad bėgiotų iš vieno darbo į kitą. Tie, kurie turi darbą, stengiasi išlaikyti darbo vietą“, – kalbėjo ,,CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
Dėl pesimistinių nuotaikų gyventojai atsisako ir didelių išlaidų, brangesnius pirkinius atideda geresniems laikams.
„Mes kalbame apie stambius pirkinius – būsto, automobilio, baldų ar nuo didelio atsinaujinimo, remonto žmonės susilaikys. Kita vertus, ypatingai tie, kurie nepraras pajamų, matyt, norės save pamaloninti. Tai tikėtina, kad tai virs nauju telefonu ar nauja pora batų“, – sako ,,Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
SEB banko analitikas Tadas Povilauskas jau dabar prognozuoja, kad balandžio mėnesį visas vartojimas susitrauks apie 15 procentų.
