Politologai sutaria, kad G. Landsbergio sprendimas trauktis iš TS-LKD pirmininko pareigų ir atsisakyti mandato Seime nebuvo netikėtas ar neprognozuotas.
„Tas sprendimas buvo neišvengiamas. Kad partijos pirmininko postą reikės užleisti, buvo akivaizdu bepasirodant šios nakties rezultatams, ypač Centro–Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas Ignas Kalpokas.
Jis priduria, kad pasirodžius rinkimų rezultatams buvo tik klausimas, ar šis G. Landsbergio sprendimas bus priimtas iš karto, ar sulaukus eilinių partijos pirmininko rinkimų. Su tuo sutinka ir Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.
„Netikėta, kad sprendimas priimtas pirmadienį, iš karto po rinkimų, tačiau kad G. Landsbergis pasitrauks, aš dėl to neturėjau jokių abejonių“, – tvirtina M. Baltrukevičius.
Kalpokas: buvo aišku, kad Landsbergį suvilios geresnis klimatas Graikijoje nei darbas opozicijoje
Klaipėdos universiteto lektorė, politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili teigia, kad toks konservatorių lyderio sprendimas – visiškai natūralus žingsnis demokratinėje visuomenėje.
I. Kalpokas akcentuoja, kad kiek mažiau tikėtinas buvo G. Landsbergio visiškas pasitraukimas iš politikos.
„Čia galima įžvelgti politinės desperacijos arba politinio pykčio požymių.
Kad tai buvo labai netikėta, nepasakyčiau, nes jau kurį laiką kalbant apie galimus rinkimų rezultatus įvairiuose formatuose tarp politologų, nemažai teko diskutuoti apie tai, kad greičiausiai G. Landsbergiui nebus įdomu dirbti opozicijoje ir jį gali suvilioti geresnis klimatas Graikijoje.
Panašu, kad tas scenarijus realizuojasi“, – sako I. Kalpokas.
M. Baltrukevičius taip pat teigia, kad yra visiškai logiška, jog žmogui, turinčiam užsienio reikalų ministro patirtį, opozicijoje dirbti nebūtų įdomu.
„Jis dabar tikrai bus paklausus įvairiems tarptautiniams tyrimų centrams, kurie specializuojasi tarptautinių santykių srityje, galbūt tarptautinėse organizacijose, nes yra daug skirtingų savo misijas turinčių tarptautinių organizacijų <...>.
Na, manau, kad jis savo lubas Lietuvos politikoje pasiekė, daugiau pasiekti buvo jau ir neįmanoma, tai yra labai logiška pabaiga“, – sako politologas.
Kai kurie Landsbergio pasakymai po rinkimų kėlė nuostabą
Pats G. Landsbergis pirmadienį rytinėje konferencijoje teigė, kad suprato, jog jo buvimas ministro pozicijoje sunkiai derėjo su partijos pirmininko atsakomybėmis. G. Burbulytė-Tsiskarishvili sako, kad būtent šis pasakymas jo visoje kalboje atrodė keistokai.
„Kai tavo užsienio reikalų ministro kadencija jau baigiasi, pasakymas, kad tas postas nedera su partijos pirmininko atsakomybėmis, šiek tiek kelia nuostabą. Apie tai reikėjo pagalvoti anksčiau ir tada galbūt ir rinkimų rezultatai būtų buvę kitokie, bet, aišku, dabar jau šaukštai po pietų.
Teisintis visada galima, bet šiuo atveju čia yra būtent ta pasisakymo vieta, kuri kelia daugiausiai nuostabos arba abejonių“, – tvirtina politologė.
I. Kalpokas sako, kad darbas, pavyzdžiui, ministro pirmininko pozicijoje yra nė ką mažiau intensyvus negu užsienio reikalų ministerijoje, tačiau buvo aiškiai matoma, kad premjerė Ingrida Šimonytė labiau dalyvavo rinkiminėje kampanijoje ir politiniuose procesuose plačiąja pasme.
„Kitas dalykas – jeigu jau matėsi, kad tas nuolatinis darbas, užsienio vizitai ir kiti dalykai, kurie ateina su užsienio reikalų ministro pozicija, kenkia pirmininkavimui partijai, tai kokią lyderystę signalizuoja tai, jog sprendimai nebuvo padaryti anksčiau, o tik po labai stipraus spyrio į tam tikrą kūno dalį?“ – svarsto politologas.
M. Baltrukevičius sako, kad daugelyje šalių yra įprasta praktika, kai partijų pirmininkai yra ir užsienio reikalų ministrai, todėl šios pareigos yra tikrai suderinamos.
„Daug kur, kai po rinkimų yra sudaromos koalicinės vyriausybės, antros didžiausios partijos pirminkas tampa užsienio reikalų ministru, nes tai yra laikoma antru pagal svarbumą postu, ne taip, kaip Lietuvoje, kai Seimo pirmininko postas yra laikomas antru pagal svarbumą.
Reikėtų daryti atskirą analizę, kaip tos partijos pasirodo vėliau rinkimuose, bet kažkokių katastrofiškų tendencijų lyg ir nemanau, kad yra, tai viskas suderinama“, – tvirtina jis.
Politologas priduria, kad G. Landsbergio nepasisekimas rinkimuose buvo labiau paties partijos pirmininko problema ir savanoriškas pasirinkimas, jog rinkimų kampanija būtų orientuota I. Šimonytę.
Kas perims partijos vairą? Šalia Šimonytės ir Kasčiūno pavardė
Kalbant apie konservatorių partijos ateitį ir naująjį partijos pirmininką, politologai teigia, kad pagrindiniai kandidatai yra du, tačiau egzistuoja keli niuansai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.
M. Baltrukevičius tvirtina, kad I. Šimonytės įstojimas į TS-LKD partiją jau buvo natūraliai siejamas su tuo, jog, dabartinio partijos ryškiausių veidų nuomone, ji būtų tinkamiausia kandidatė į pirmininko postą, tačiau vienas žmogus jai dar gali mesti iššūkį.
„Tai yra Laurynas Kasčiūnas. Tik neaišku, ar jis nuspręs, kaip buvo su prezidento rinkimais, kad jei I. Šimonytė kandidatuoja, tai nereikia kelti intrigų ir geriau šiek tiek palaukti, tikintis, kad ateityje situacija bus palankesnė tapti partijos pirmininku“, – sako asocijuotasis analitikas.
Jis priduria, kad taip pat nėra garantijų, jog I. Šimonytė šimtu procentu sutiks vadovauti partijai, nes šie Seimo rinkimai, anot politologo, yra tam tikras atskaitos taškas, kuris privertė daugelį TS-LKD narių apmąstyti rezultatus.
„Tai visgi būtų didžiausia intriga, jei I. Šimonytė pasakytų, kad partijai nevadovaus. Tada tikrai prasidėtų atviras žaidimas, kuriame Kasčiūnas taptų favoritu“, – sako politologas.
I. Kalpokas tvirtina, kad taip pat mato du pagrindinius kandidatus į partijos pirmininko postą.
„Mano statymas būtų ant L. Kasčiūno. Taip, galvojant apie būsimus partijos pirmininko rinkimus turbūt bus variantas rinktis tarp status quo, greičiausiai Šimonytės, ir atsinaujinimo, tai yra, L. Kasčiūno. Manau, kad rinkimų rezultatai signalizuoja, jog atsinaujinimo reikėtų. Dabar buvo daug statoma ant poslinkio į politinį centrą, net į kai kuriuos liberalumo aspektus, galvojant apie didžiuosius miestus.
Per šiuos rinkimus pamatėme, kad neišdegė ši strategija. Man atrodo, kad natūralus sprendimas būtų rinktis tą klasikinę, konservatišką, krikdemišką poziciją, kurią atstovautų Kasčiūnas. Juo labiau, kad kai kurie kitų partijų atstovai, pavyzdžiui, Saulius Skvernelis šįryt per spaudos konferenciją gana nedviprasmiškai signalizavo, jog būtent Kasčiūnui perleidus pirmininko vairą, būtų galbūt galima geriau ir sklandžiau bendradarbiauti su pačiais konservatoriais“, – tvirtina politologas.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili mano, kad konservatorių partija nėra vieno žmogaus politinė jėga, todėl pasirinkimas, kas galėtų tapti partijos lyderiu, yra nemažas.
„Tai, kad potencialūs kandidatai yra nugalėję savo rinkimų vienmandatėse apygardose, tik dar labiau sustiprina jų pozicijas partijos viduje“, – priduria ji.
Pritrūko bendravimo su rinkėjais
Pasiteiravus, kodėl G. Landsbergiui vis dėlto nepavyko laimėti vienmandatėje Centro–Žaliakalnio apygardoje ir nusileisti liberalui Simonui Kairiui, politologai sako, kad nesėkmę labiausiai lėmė tai, jog jis neskyrė tiek laiko darbui su rinkėjams, kiek kiti politikai.
„Skandalai nepadėjo, bet ar tai visiškai kertinis dalykas? Kažin, bet prisidėti galėjo. Galbūt būtume turėję panašų rezultatą, tik keliomis pergalėmis daugiau.
Mes turime tokių apygardų, kur ne tiek daug trūko, bet tiesiog čia ir bendra tendencija, kad TS-LKD kai kurie vienmandatininkai turi pareigas Vyriausybėje, per daug nepersistengė savo kampanijose, todėl nugalėjo tie, kurie buvo aktyvesni“, – sako M. Baltrukevičius.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili tvirtina, kad natūralu, jog rinkėjai neatiduos savo balso rinkimų metu, jei su jais nėra kalbamasi.
„Politiko duona yra ne tik rinkimų metas. Su rinkėjais reikia bendrauti nuolat, aiškinti apie priimamus sprendimus, o tos komunikacijos su visuomene pritrūko“, – pabrėžia ji.
Paskelbė priimantis sprendimą trauktis
G. Landsbergis BNS spaudos konferencijoje paskelbė priimantis sprendimą trauktis iš partijos pirmininko pareigų.
„Priimu sprendimą šiandien trauktis iš TS-LKD pirmininko pareigų ir šiandien vakare popiet yra kviečiamas prezidiumo, kuriame toliau tarsimės su kolegomis dėl kitų praktinių žingsnių. <...> Priimu sprendimą daryti pertrauką savo politinėje karjeroje ir mandatą perleidžiu kolegai, kuris dabar yra už brūkšnio“, – spaudos konferencijoje pranešė G. Landsbergis.
Jis taip pasakė ir tokio priimto sprendimo priežastis.
„Priežastys tokio sprendimo yra, aišku rinkimų rezultatai, turbūt tai yra pagrindinė priežastis, tačiau negaliu ignoruoti fakto, kad partija tampa stipriai neigiamo diskurso ar naratyvo įkaite, siejamo su manimi ar mano šeima ir manau, kad partija turėtų laisvai ieškoti galimybės, kaip transformuotis, atrasti savo kelią į priekį, kad jos neapsunkintų su mano asmeniu siejami klausimai, kurie nuolat tampa rinkiminės kampanijos dalimi“, – teigė G. Landsbergis.
Be to, jis užsiminė, kad kaip kitą partijos pirmininkę tikrai matytų dabartinę premjerę Ingridą Šimonytę, visgi tiksliai pasakyti, kas būtų kitas partijos pirmininkas jis negalėjo.
Paklaustas, kaip į sprendimą reagavo jo senelis profesorius Vytautas Landsbergis, G. Landsbergis atsakė, kad dar jam apie sprendimą pranešęs nebuvo.
„Nespėjau informuoti, tik vakar vakare dar matėmės prieš atsisveikinant rinkimų štabe. Tai turėsiu progų, matyt, ir daugiau pakalbėti“, – teigė G. Landsbergis.
Tiesa, dabartinis TS-LKD pirmininkas tvirtina, kad planuoja likti partijos nariu.
„Partijos nariu noriu likti ir tikrai ketinu likti, didžiuojuosi, kad esu Tėvynės sąjungos narys“, – sakė G. Landsbergis.
Be to, net ir konservatoriam būnant opozicijoje, G. Landsbergis teigia, kad pats didžiausias prioritetas kitoje kadencijoje turėtų būti Lietuvos gynybos stiprinimas.
„Nematau svarbesnio darbo Lietuvai, kaip gynybos stiprinimo. Kas dieną, sekant naujienų srautą iš pasaulio, mes matom tą situaciją iš tikrųjų ganėtinai grėsmingą. <...> Jeigu turime numeris 1 uždavinį, tai yra mūsų gynybos ir mūsų geopolitinių saitų stiprinimas“, – tvirtino G. Landsbergis.
Jeigu žiūrima iš aukšto į savos šalies piliečius , o dar kai kas ir šunauja vadina, ar gi galima tokiems žmonėms politikoje ir viešumoje būti , tikrai ne .
Kėkvienas jo pasirodymas ir šnekėjimas sukelia pykti.
Dabar turim ką turim .
Šunauja pasirinko , nėra ko kaltinti