Tai padeda paaiškinti, kodėl daugelį neramina dar vasario mėnesį prasidėję prezidento Vladimiro Putino grasinimai panaudoti savo branduolinį arsenalą. Daugiausia susirūpinimo kelia Rusijos požiūris į taip vadinamus taktinius, arba nestrateginius, branduolinius ginklus.
1. Ką Rusija padarė, kad sukeltų tiek nerimo?
Kalboje, kurioje išvardino priežastis, kodėl jis puola Ukrainą, V. Putinas perspėjo, kad bet kuri tauta, kuri įsikiš, turės kęsti „pasekmes, kokių jūs nesate patyrę per visą savo istoriją.“ Daugelis tai suprato kaip grasinimą surengti branduolinį išpuolį.
Rugsėjo 21-ąją, po Ukrainos kontrpuolimo, kurį įvykdyti padėjo JAV žvalgyba ir Vakarų dovanoti ginklai, V. Putinas apibūdino šį karą kaip žūtbūtinę kovą su JAV ir jos sąjungininkais bei pasižadėjo panaudoti visas turimas priemones, kad apsaugotų Rusiją ir jos žmones. „Tai nėra blefas“, – pareiškė jis.
Rusija taip pat dažnai rengia pratybas, skirtas išbandyti jų strateginių ginklų paleidimo sistemas. Jų metu yra vykdomi mokomieji tarpžemyninių balistinių raketų ir trumpesnio nuotolio sparnuotųjų raketų paleidimai. Vienos tokios pratybos buvo surengtos vos kelios dienos prieš invaziją. Karo ekspertai svarstė, kaip Rusija galėtų panaudoti taktinį ginklą įprastame konflikte, pavyzdžiui tokiame, koks vyksta Ukrainoje.
2. Kas yra taktinis branduolinis ginklas?
Taktinis yra ne visai tiksli sąvoka, kuria yra vadinamas branduolinis ginklas, kuris gali būti panaudojamas karinio konflikto metu. Kalbant paprastai, taktiniai branduoliniai ginklai turi kiek silpnesnę galvutę (sprogstamąją raketų ir torpedų viršūnę) ir yra trumpesnio nuotolio (pavyzdžiui minos, artilerija, sparnuotosios raketos ar lėktuvų išmetamos bombos) nei strateginiai ginklai, kuriuos JAV ir Rusija galėtų paleisti viena į kitą, naudodamosi tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis.
Aštuntajame dešimtmetyje tarp JAV ir Sovietų Sąjungos (vėliau Rusijos) sudaryti susitarimai dėl ginklų kontrolės daugiausia dėmesio sutelkė į strateginių, o ne taktinių branduolinių ginklų skaičiaus mažinimą.
3. Kokia gali būti taktinio branduolinio ginklo galia?
Jeigu šiandienos galingiausių strateginių branduolinių galvučių sprogstamoji galia siekia kelis šimtus kilotonų, taktinių branduolinių ginklų jėga gali būti mažesnė nei viena kilotona – dauguma jų yra maždaug dešimties kilotonų stiprumo. Siekiant suprasti geriau, 1945 m. JAV ant Japonijos Hirošimos ir Nagasakio miestų numestų bombų galia buvo atitinkamai 15 ir 20 kilotonų.
4. Kaip branduolinis išpuolis yra suderinamas su Rusijos karine doktrina?
Nuo 2000 m. Rusijos viešai prieinama karinė doktrina leido panaudoti branduolinius ginklus „atsakant į didelio masto agresiją, pasitelkiant įprastinius ginklus, kritinėse Rusijos Federacijos nacionaliniam saugumui situacijose.“ Rusijos strategija „eskaluoti tam, kad deeskaluotum“ numato taktinio branduolinio ginklo panaudojimą mūšio lauke, kad būtų pakeista konvencinio konflikto, kurį Rusija bijo pralaimėti, eiga.
Johnas Hytenas, buvęs vienas vyriausių karininkų, dirbančių su JAV branduoliniais ginklais, teigia, kad daug tikslesnis Rusijos strategijos vertimas būtų „eskaluoti, kad laimėtum“. Rusijos diplomatai, norėdami numalšinti baimes dėl to, kas gali įvykti Ukrainoje, tikino, kad branduoliniai ginklai prieš įprastines pajėgas būtų panaudoti tik tuo atveju, jeigu iškiltų pavojus pačiam Rusijos išlikimui.
5. Ką Rusija turi savo arsenale?
2018 m. JAV gynybos departamentas pranešė, kad Rusija turi „didelį pranašumą“ prieš JAV ir jos sąjungininkus taktinių branduolinių ginklų ir jų paleidimo sistemų srityje. „Federation of American Scientists“ tyrėjų skaičiavimais, 2022 m. pradžioje Rusija turėjo 4 477 branduolinių galvučių, iš kurių 1 525 – maždaug trečdalis – galėtų būti laikomos taktinėmis.
6. Kaip atrodytų taktinis branduolinis išpuolis?
Knygos „Branduolinis tabu: Jungtinės Valstijos ir branduolinių ginklų nenaudojimas nuo 1945 metų“ autorė Nina Tannenwald mano, kad net ir labai mažas branduolinis ginklas, kurio galia siektų apie 0,3 kilotonos, gali sukelti „žalą, daug didesnę už įprasto sprogmens.“
Kovo mėnesį „Scientific American“ ji rašė, kad jie galėtų „lemti visus Hirošimos siaubus, tiesa, kiek mažesniu mastu.“ Tačiau yra įmanoma, kad susprogdinus ją tinkamame aukštyje, mažo galingumo galvutė galėtų sunaikinti po ja atsidūrusias pajėgas, nepaliekant ilgalaikio radiacijos poveikio, dėl kurio būtų apribojamas patekimas į mūšio lauką.
7. Koks turėtų būti pasaulio atsakas?
Kadangi Ukraina nėra NATO narė (o V. Putinas reikalauja, kad jai niekada nebūtų leidžiama įstoti į Aljansą) Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai nėra įpareigoti jos ginti. Tačiau Vakarai susidurtų su dideliu spaudimu atsakyti į branduolinį išpuolį, galbūt netgi panaudojant savo taktinius ginklus. Kas vyktų toliau, niekas negali nuspėti.
„Nemanau, kad yra toks dalykas, kaip galimybė pasinaudoti taktiniais branduoliniais ginklais, nesukeliant Armagedono“, – perspėjo JAV prezidentas Joe Bidenas.
Manoma, kad JAV turi apie 150 B-61 branduolinių gravitacinių bombų (jos yra išmetamos iš lėktuvų, o jų kintantis galingumas gali būti sumažintas iki 0,3 kilotonų), paskirstytų po penkias NATO valstybes: Belgiją, Vokietiją, Nyderlandus, Italiją ir Turkiją.
Yra žinoma, kad savo branduolinių ginklų turi dvi kitos NATO narės: Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. O Lenkija neseniai išreiškė susidomėjimą branduolinių ginklų „dalinimusi“ su JAV. Tai gali reikšti bet ką: nuo palydos ar žvalgybinių lėktuvų panaudojimo pasiūlymų iki šių ginklų saugojimo.
