Tačiau prasidedant jau šeštajam karo mėnesiui bei augant tikimybei, kad šis karas tęsis dar ilgai, net ir artimiausi J. Bideno bendražygiai abejoja, ar Amerika greitai nepavargs nuo šios naštos. Šiuo metu prezidento reitingas yra žemesnis net už Donaldo Trumpo jo prezidentavimo metu. Infliacija ir aukšta degalų kaina silpnina amerikiečių perkamąją galią. Be to, manoma, kad lapkričio mėnesį vyksiančius vidurio kadencijos rinkimus laimės respublikonai: prognozuojama, kad jie perims Atstovų rūmų ir net, galbūt, Senato kontrolę.
Chrisas Coonsas, demokratas ir artimas J. Bideno bendražygis, kartais vadinamas šešėliniu valstybės sekretoriumi, neseniai paviešino savo komentarą, kuriame jis gyrė NATO vienybę, pademonstruotą praėjusi mėnesį Madride vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime.
C. Coonsas rašė: „Nerimauju dėl Amerikos žmonių ir jų išrinktų lyderių pasiryžimo laikytis šio veiksmų kurso invazijai tęsiantis.“ Liepos 14 d., kalbėdamas su „Economist“, jis teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „kliaunasi, jog Vakarai praras susidomėjimą.“
Iki šiol suteiktos paramos Ukrainai turėtų užtekti iki fiskalinių metų pabaigos – rugsėjo 30 d. – tačiau yra sunku nuspėti, kada šie pinigai baigsis. Nedaugelis Kongrese mano, kad dar vienas tokio dydžio paketas galėtų būti priimtas iki kadencijos vidurio rinkimų, tačiau dauguma įsitikinę, kad po jų tai padaryti taip pat nebus paprasta. „Tai taps dideliu iššūkiu. Praeitą kartą naudoti argumentai nebebus veiksmingi, kadangi karas pasikeitė iš pagrindų, o ir situacija mūsų šalies viduje yra kitokia“, – sakė vienas respublikonų senatorių biuro atstovas.
Atsižvelgiant į rimtą šios šalies politinį susiskaldymą, tikriausiai nenuostabu, kad respublikonai skeptiškai vertina demokratų administracijos vykdomą netiesioginį karą. Palyginus su kovo mėnesiu, kai karas buvo tik ką prasidėjęs, dabar vis mažiau amerikiečių yra pasiruošę mokėti ekonominę paramos Ukrainai kainą.
Marilando universiteto tyrėjų neseniai atlikta apklausa parodė, kad didėja atotrūkis tarp demokratų ir respublikonų. Net 78 proc. demokratų neprieštarautų kuro pabranginimui, o 72 proc. nesipriešintų ir didesnei infliacijai, jeigu tai padėtų Ukrainai. Su šiais teiginiais sutiko atitinkamai 44 proc. ir 39 proc. respublikonų.
Kongreso narių padėjėjai teigia, kad paramą Ukrainai gali paveikti trys veiksniai. Pirmasis yra Kongreso sandara po vidurio kadencijos rinkimų. Jeigu respublikonai perims vieną arba abejus rūmus, kuri partijos frakcija įgaus pranašumą? Konservatyviosios jėgos, kurioms atstovauja Senato mažumos lyderis Mitchas McConnellis, gegužę nuvykęs į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu? Ar D. Trumpo pasekėjai, palaikantys jo „Make America Great Again“ natyvizmą?
D. Trumpas vis dar turi didelę įtaką nemažai savo partijos daliai. Jis pasmerkė paskutinį pagalbos Ukrainai paketą, sakydamas: „Demokratai siunčia dar 40 mlrd. dolerių į Ukrainą, kol tėvai Amerikoje vos išmaitina savo vaikus.“
Jo pasekėjai gali suaktyvėti, jei artimiausiomis savaitėmis jis paskelbs, kad ketina kandidatuoti 2024 m. prezidento rinkimuose. Tuo metu netikėtų teiginių buvo sulaukta iš Ukrainoje gimusios Atstovų rūmų narės, respublikonės Victoria‘os Spartz. Kadaise raginusi J. Bideną imtis ryžtingesnių veiksmų, dabar ji apkaltino kai kuriuos V. Zelenskio patarėjus korupcija.
„Tiesa tokia – jeigu respublikonai 2022 m. perims Atstovų rūmus, JAV parama Ukrainai nutrūks“, – „Twitter“ rašė Rubenas Gallego, Atstovų rūmų demokratas. Jis pranašavo, kad respublikonų lyderiai nesugebės sustabdyti tokių D. Trumpo aistruolių kaip Marjorie Taylor Greene ir Matto Gaetzo nuo šalies politikos Ukrainos atžvilgiu diktavimo. „Rubenas teisus“, – atšovė M. Gaetzas.
Pasak Erico Edelmano, buvusio vyresniojo Pentagono pareigūno George‘o W. Busho kadencijos metu, D. Trumpo sekėjai vis dar sudaro mažumą tarp Kongreso respublikonų. Tiesa, jis nerimauja, kad po vidurio kadencijos rinkimų, čia jų gali padaugėti.
Jeigu jie sudarys didesnę respublikonų dalį Atstovų rūmuose, kur yra teikiami išlaidų planai, ir ypač, jeigu jie turės daugiau galios, skirti paramą Ukrainai bus daug sunkiau.
Kevinas McCarthy‘is, respublikonų lyderis Atstovų rūmuose, laiko V. Zelenskį „šių laikų Winstonu Churchulliu“. Tačiau nedaug kas tikisi, kad jis sugebės pasipriešinti D. Trumpo dešiniesiems. Senatas, ir nesvarbu, ar jį kontroliuos demokratai, ar respublikonai, patirs nemažai spaudimo sutramdyti šių pažiūrų politikų išsišokimus. Ukrainos klausimas, teigė E. Edelmanas, „tėra dalis kovos už Respublikonų partijos dvasią.“
Antrasis faktorius yra sąjungininkų pasirengimas toliau padėti Ukrainai kovoti su Rusija. „Kiek prisideda mūsų partneriai Europoje? Tai pirmasis klausimas, kurio susilaukiu“, – teigė C. Coonsas.
Jis pažymi, kad daugumai amerikiečių Ukraina yra: „Visai kitoje pasaulio pusėje“. Europos šalys yra arčiau Rusijos keliamos karinės grėsmės ir yra daug labiau pažeidžiamos. Tiesioginį pavojų joms kelia situacijos eskalavimas, Rusijos energetinių išteklių tiekimo nutraukimas bei galimas pabėgėlių antplūdis.
Tačiau tikriausiai svarbiausias yra trečiasis faktorius – pažanga mūšio lauke. Telkti paramą bus daug lengviau, jeigu J. Bideno administracija įrodys, kad Ukraina sugeba apsiginti, o ne paprasčiausiai klimpsta į „amžiną karą“. Deja, pranašaujama, kad Ukrainos laukia užsitęsęs konfliktas.
Tiesa, pastaruoju metu Ukraina efektyviai naudojasi amerikiečių suteiktais valdomų raketų paleidimo įrenginiais „Himars“. Ukrainiečiai naikina priešo vadavietes ir Rusų užimtose teritorijose esančias amunicijos saugyklas. Tačiau Ukrainos pajėgos vis dar yra ne taip gerai ginkluotos kaip Rusija, todėl, jeigu nėra priverstos trauktis, gali tik gintis.
J. Bideno tikslas šiame kare lieka neaiškus. Jo administracija nebeskelbia, kad jų pagalba padės Ukrainai laimėti, verčiau, dabar jie šneka apie tai, jog negalima leisti jai pralaimėti.
Šalis tiekia Ukrainai „Himars“ sistemas nedideliais kiekiais – po keturis įrenginius vienu metu – teigdama, kad reikia laiko apmokyti Ukrainos pajėgas. Tačiau pagrindinis J. Bideno siekis yra išvengti tiesioginio konflikto tarp NATO ir branduoliniais ginklais apsiginklavusios Rusijos. Amerika pareikalavo garantijų, kad jos parūpintos „Himars“ sistemos nebus naudojamos Rusijos teritorijai apšaudyti. JAV iki šiol taip pat atsisakė tiekti Ukrainai „Atacms“ amuniciją, kuri gali pasiekti taikinius, esančius net už 300 km.
Tačiau kai kuriems atrodo, kad yra neįmanoma laimėti šio karo. Jų nuomone, J. Bideno administracija turėtų kuo greičiau rasti diplomatinį sprendimą. Tačiau Ukrainos šalininkai, tiek demokratai, tiek respublikonai, skubina J. Bideną kuo greičiau išplėšti pergalę. Jie reikalauja tiekti daugiau karinės pagalbos ir daryti tai greičiau bei prisiimant didesnę riziką.
E. Edelmanas perspėja J. Bideno komandą: „Jeigu jie mano, kad atsakymas yra pastatyti Rusiją į padėtį be išeities – net jei jie bando tai padaryti nesąmoningai – jie pralaimės ne tik mūšio lauke, bet ir namuose, kovoje dėl viešosios nuomonės.“
