Karybos ekspertas – apie Trumpo ir Zelenskio santykius: „Tiesmuka, grubu ir koktu stebėti“

Apie geopolitinę situaciją naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo karybos ekspertas Darius Antanaitis.

Ką rodo Vašingtono ir Kyjivo žengti pirmieji žingsniai dėl naudingų iškasenų?

Matau dvi puses. Visų pirma, mes visi norime, kad kuo daugiau Amerikos būtų mūsų valstybėse ir stengiamės padaryti kuo daugiau, jog amerikiečiai į mus investuotų. Aišku, ką matėme Ukrainoje, yra labai tiesmuka, grubu ir kartais koktu stebėti. Bet rezultatas lieka toks pats – investicijos į valstybę.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Karas Ukrainoje. Starmeris susitikime su Trumpu: „Istorija turi būti taikdario, o ne užpuoliko pusėje“

Trumpo kirtis Europai – įves naujus tarifus: „Mes priėmėme sprendimą“

Trumpas prapliupo girti Putiną ir rėžė: karas Ukrainoje turbūt prasidėjo dėl NATO

Geriausia apsauga yra būtent turėti investicijas. Kodėl Singapūras yra toks saugus – nes nuo jo priklauso kitos valstybės. Kodėl Taivaną kinai ruošiasi pulti, bet taip ir neužpuola – nes jis labai svarbus visam pasauliui. Todėl kiekvienai valstybei yra svarbu padaryti taip, kad kuo daugiau užsienio investicijų būtų pas juos.

Kita pusė – su elektromobilių ir bendrai elektrifikacijos vajumi, Europa labai prisirišo prie Kinijos. Mes esame totaliai priklausomi nuo Kinijos. Absoliuti dauguma ličio baterijų atkeliauja iš Kinijos. Ir kada kinai panorės, jie sustabdys tą tiekimą. Taip pat kinai iki 80 proc. kontroliuoja rytų iškasenų atsargas ir uždraudė pardavinėti kai kurias iškasenas Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Dėl to demokratiniam pasauliui yra svarbu užsitikrinti, kad toliau turės šiuos resursus. O, pavyzdžiui, jei vis dar norime skraidyti lėktuvais, mes privalome pirkti titaną, o didžiausia titano tiekėja yra Rusija.

Ar paliaubos Ukrainoje keistų situaciją dėl Lietuvos saugumo?

Visų pirma, tai saugumo situacija turi pasikeisti Ukrainoje. Mes dažnai kalbame apie save ir dažnai kalbame apie tai, kodėl turėtume padėti Ukrainai ne dėl to, kad ten kenčia žmonės, o dėl to, nes mes esame sekantys. Manau, kad tai yra klaidingas požiūris.

Kalbant apie paliaubas arba taiką, turime galvoti apie taiką Ukrainoje. Kalbant apie mūsų saugumo situaciją – mes jau keičiame šią saugumo situaciją. Iš lėto, bet keičiame. Jei dabar būtų pasiekta taika, manau, kad rusai pradėtų atstatinėti savo atsargas.

Prisiminkime Antrąjį pasaulinį karą, po to, kai baigėsi aktyvi fazė Europoje, rusai permetė savo pajėgumus į Tolimuosius Rytus ir per Kiniją pradėjo atakuoti Japoniją bei Ramųjį vandenyną. Todėl tikimybė, kad jie pradėtų kažką pulti, tai faktas.

Ar tai bus Baltijos valstybės, aš tikrai nežinau, nes rusai turi neišspręstų klausimų dar su Sakartvelu ir, ko gero, jie norės išsiaiškinti santykius su Azerbaidžanu, kuris pasinaudojo karu Ukrainoje ir atsikovojo Kalnų Karabacho apskritį. Dėl to aš negaliu atsakyti, kas bus po to, kai bus, tačiau faktas tas, kad mes negalime sustoti stiprinti savo namų gynybos ir saugumo.

Visą pokalbį, kuriame dalyvavo ir politikas Žygimantas Pavilionis, išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.