„Mes atsidarėme kovo 31-ąją, pats pirmą dieną stovėjau prie įleidimo punkto, kad suprasčiau, kaip viskas vyksta ir kad geriau sukoordinuotume veiksmus, tai kasdien pirmąją savaitę pacientų būdavo nuo 3 iki 5, o antrąją jų vis daugėja, būna 7-8 į dieną“, – apie pacientų srautus pasakoja V. Matulas
Procedūros eiga
„Pirmiausia reikia pradėti nuo to, kad kiekviename regione savivaldybės yra įpareigotos atidaryti karščiavimo klinikas. Vilniuje yra dvi karščiavimo klinikos – Lazdynų ir Naujosios Vilnios. Pagal ministro įsakymą, į karščiavimo kliniką siųsti pacientus galima nuo 18 iki 60-ies metų. Tai visi šio amžiaus kategorijos gyventojai, kurie yra prisirašę prie Vilniaus miesto gydymo įstaigų ir sukarščiavus gali kreiptis į karščiavimo klinikas.
Karščiavimas laikomas nuo 37,8 °C, mes priimame ir šiek tiek mažesnę temperatūrą turinčius asmenis, bet yra tolerancijos ribos. Jei būtų 37,5°C, tikrai priimsime. Taip pat vertinami ir kiti klinikiniai požymiai, tokie kaip gerklės skausmas, kosulys, dusulys“, – pasakoja V. Matulas.
Pasak Lazdynų poliklinikos laikinojo direktoriaus, visi, kuriems pasijaučia išvardyti simptomai, pirmiausia turi telefonu kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris ir nusprendžia, ar siųsti pacientą patikrai karščiavimo klinikoje, ar ne.
„Pasireiškus simptomams, asmuo skambina savo šeimos gydytojui, tuomet šeimos gydytojas telefonu įvertina simptomatiką ir išrašo elektroninį siuntimą į karščiavimo kliniką. Tada šeimos gydytojas skambina į karštąją liniją numeriu 1808 ir informuoja, kad užregistravo pacientą, o karštoji linija užregistruoja pacientą konkrečiam laikui ir mes tą laiką karščiavimo klinikoje jau matome. Šalia būna nurodyta, koks pacientas yra registruotas, matome jo kontaktinius duomenis, sutikriname, ar tikrai siuntimas buvo išduotas, ar jis yra išsamus ir suprantamas. Tuomet skambiname pacientui, sutiksliname jo atvykimo laiką, vietą, automobilio numerį, asmens duomenis ir tuomet jau laukiame jo karščiavimo klinikoje“, – apie naują procedūrą pasakoja V. Matulas.
Kaip teigia laikinasis Lazdynų poliklinikos direktorius, atvykus pacientui, jis iki atskiro nurodymo negali lipti iš automobilio – komunikacija vyksta per automobilio stiklą.
„Paskirtu laiku pacientas atvyksta prie karščiavimo klinikos, ten laukia apsauga. Šiuo atveju apsaugą mums užtikrina Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius. Prieš pacientui atvažiuojant, apsaugos darbuotojas jau žino, kad konkrečią valandą atvažiuos toks ir toks asmuo, informuojame, su kokia transporto priemone jis atvažiuos. Tuomet automobilis įleidžiamas į teritoriją ir jis sustoja prie šlagbaumo, kur jį pasitinka koordinatorius. Pacientas, neatidaręs lango, parodo savo asmens dokumentą ir parašo savo telefono numerį. Koordinatorius paskambina tuo numeriu, ir jei jis sutampa su registruoto paciento numeriu, tuomet, šiek tiek pravėrus automobilio langą, yra pamatuojama paciento temperatūra, ir, jeigu pacientas turi temperatūros paklaidose nuo 37,5°C, jis yra palydimas į pačią karščiavimo kliniką“, – procedūros eigą nupasakoja V. Matulas.
Kaip pasakoja laikinasis Lazdynų poliklinikos direktorius, karščiavimo klinikoje pacientui padaromi visi svarbiausi tyrimai.
„Čia paimamas paciento kraujas C-reaktyvinio baltymo (CRB) tyrimui, padaromas bendras kraujo tyrimas, išklausomi plaučiai, įvertinama gerklė, aprašoma anamnezė, kaip pacientas jaučiasi. Jeigu reikia, padaroma plaučių rentgeno nuotrauka, ir paimamas PGR tepinėlis (koronavirusui nustatyti, – aut. past.). Tuomet, jeigu pacientui reikia sulaukti aprašymo rentgeno tyrimui, jis laukia automobilyje tolimesnių nurodymų“, – pasakoja V. Matulas.
Kaip teigia laikinasis Lazdynų poliklinikos vadovas, jeigu paslauga baigta, pacientui paskiriamas simptominis gydymas ir jis pasirašo sutikimą, kad jis būtinai saviizoliuosis iki atskiro nurodymo: „Ir važiuoja pacientas į namus, o jo šeimos gydytojas, kuris siuntė pacientą, gauna elektroninį dokumentą, dėl paskirto gydymo ir tolesnės paciento priežiūros.“
Neturintys temperatūros – nepriimami ir siunčiami namo
Visi, kurie sukarščiavo, tačiau iki atvykimo į karščiavimo kliniką išgėrė vaistų ir temperatūra nukrito, į kliniką nėra įleidžiami.
„Šeimos gydytojas, kuris registruoja pacientą į karščiavimo kliniką, jį turi informuoti labai tiksliai, kad negertų karščiavimą mažinančių vaistų. Tai pacientai dažniausiai atvyksta tiksliai informuoti, bet tikrai buvo atvejų, kai pacientai atvyksta išgėrę karščiavimą mažinančių vaistų, arba būna 36,9°C, tai tokia temperatūra nepatenka į tas tolerancijos ribas ir mes tokių pacientų negalime priimti ir sukelti riziką jo sveikatai papuolant į klinikos patalpas.
Tokiu atveju siunčiame pacientus namo ir instruktuojame, kad, jeigu išgėrėte vaistų, daugiau negerkite, ir, jeigu vėl pakils temperatūra, reikia kartoti tą pačią procedūrą – skambinti šeimos daktarui ir taip toliau", – teigia V. Matulas.
Jei pacientas neturi automobilio
Kaip pasakoja V. Matulas, visi tie, kas neturi savo transporto priemonės, ją skiria savivaldybė.
„Jei žmogus neturi automobilio, jį atgabena savivaldybės transportas su skiriamaisiais savivaldybės ženklais. Apie tai, kad asmuo neturi transporto priemonės, pažymi karščiavimo linija, nes jų pildomoje formoje yra grafa „transporto priemonės valstybiniai numeriai“ ir, jeigu jie į šią grafą įrašo, kad asmuo neturi automobilio ir jis reikalingas, karščiavimo klinika kontaktuoja su savivaldybe ir nurodome, kad konkrečią valandą atvykti turintis asmuo neturi automobilio ir kad jį reikia atvežti. Tada savivaldybė nuvažiuoja paciento adresu, jį atveža į karščiavimo kliniką ir parveža namo“, – teigia V. Matulas.
Jau būta rimtų atvejų
Kaip pasakoja V. Matulas, nors karščiavimo klinika veikia dar pirmąsias savaites, praktikoje jau buvo du rimti atvejai, kai pacientams buvo nedelsiant reikalinga medikų pagalba.
„Buvo du rimtesni atvejai. Vienas buvo, kai pacientas iš karščiavimo klinikos buvo išgabentas tiesiai į ligoninę. Jam buvo atliktas rentgenologinis ištyrimas ir ten paaiškėjo abipusė pneumonija. Tai šiuo atveju buvo iš karto išrašytas siuntimas į ligoninę ir atvažiavusi greitoji pagalba jį išgabeno. Antras atvejis, kai pacientas paskambino ir jau telefonu bendraujant buvo pasakyta, kad yra dusulys, temperatūra virš 39°C, tai mes iš karto išrašėme siuntimą į stacionarą“, – pasakoja V. Matulas.
„Tokie atvejai – pavieniai, bet, vėlgi, jeigu mes matome tokią sunkią būklę, pacientas vežamas tiesiai į ligoninę“, – priduria laikinasis poliklinikos vadovas.
Klinikoje – jau keli diagnozuoti koronaviruso atvejai, tačiau tikrinami ne visi
V. Matulas pasakoja, kad keliems čia patikrai atvykusiems pacientams buvo nustatytas COVID-19.
„Mes jau esame nustatę keletą atvejų, kai buvo patvirtinta koronavirusinė infekcija, bet ji tikrai ne visiems pasitvirtina. Iš tiesų, ne visiems kol kas ir yra imamas tepinėlis, nes jeigu pacientas atvyksta su ne itin reikšminga temperatūra, arba epidemiologiškai jis neturėjęs kontakto su koronavirusu sirgusiu asmeniu, arba pasitvirtina kita liga, pavyzdžiui, angina, tai tokiais atvejais tepinėlis yra neimamas, pacientas gauna gydymą antibiotikais ir jis iškeliauja į namus tęsti gydymo savo šeimos gydytojo priežiūroje.
Nes būna, kad matome iš tyrimų, kad labai aukštas CRB, kas rodo bakterinę infekciją, tai pacientas gauna gydymą antibiotikais, viskas surašoma elektroniniame išraše ir šeimos gydytojas mato, koks gydymas paskirtas ir gali tęsti jį, arba koreguoti pagal poreikį“, – teigia V. Matulas
Per dieną pajėgūs priimti 23 pacientus, registracija – kas pusvalandį
Laikinasis poliklinikos direktorius teigia, kad karščiavimo klinika dirba nuo 8 iki 20 valandos, o pacientus karštoji linija registruoja kas pusvalandį.
„Taip yra todėl, kad mes turėtume laiko atlikti patalpų drėgną valymą su dezinfekciniu skysčiu, nuvalyti paviršius, pasikeisti vienkartines pirštines, išvėdinti patalpas ir t.t. Visą tai padarę mes laukiame kito paciento. Kol kas tas srautas toks, kad mes tai galime padaryti be kažkokio didelio streso, bet jeigu būtų kas pusę valandos ir visi pacientai atvyktų, tuomet jau reikėtų intensyviau procedūras atlikti“, – pastebi V. Matulas.
Steigia ir kitos šalys
Karščiavimo klinikas kovodamos su virusu steigia ir kitos šalys – taip pacientų srautai išskaidomi ir į ligonines patenka tik tie pacientai, kuriems tai iš tiesų būtina. Šią savaitę karščiavimo klinikos turi atverti duris Australijoje – iš vis planuojama atidaryti apie 100 tokių klinikų.
Anksčiau plačiai nuskambėjo Pietų Korėjos pavyzdys – privažiuojamieji testavimo centrai, prie kurių eilėse laukiama savo automobiliuose. Taip išvengiama gyvos žmonių eilės, kurioje būtų galima užsikrėsti.
Azijos šalyse karščiavimo klinikos buvo plačiai paplitusios dar po 2002-ųjų SARS viruso epidemijos. Manoma, kad tai buvo iš efektyviausių SARS protrūkio suvaldymo priemonių.
Kovojant su COVID-19, karščiavimo klinikos tapo pagrindine įtariamai užsikrėtusiųjų pacientų testavimo vieta – čia matuojama temperatūra, išsiaiškinama paciento sveikatos būklė, atliekamas plaučių rentgeno tyrimas. Tik patikrinus šiuos simptomus daromas koronaviruso testas.
Karščiavimo klinikos yra atidarytos keliuose Lietuvos didžiuosiuose miestuose.
***
Ar Lietuvos medikai pasiruošę kovoti su koronavirusu?
