Pasak jo, Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos patirtis rodo, kad parengti kovai eilinius karius pakankamai greitai galima ir konflikto metu.
„(...) kalbant apskritai, tas vadų parengimas ir turėjimas aktyviajame rezerve atitinkamo skaičiaus, manau, yra esminis dalykas. Ką rodo Ukraina, eilinius karius lengviau greitai paruošti“, – laidai „BNS Akiratyje“ sakė kariuomenės vadas.
„Kalbėdami apie rezervo parengimą, (...) sakyčiau, kad dabar labai akcentuojamės į eilinį karį. Bet karai, ir ypač karas Ukrainoje, rodo puskarinininkių ir karininkų deficitą. Kare jų poreikis tiek skaičiumi, tiek kvalifikacija yra didžiuliai“, – kalbėjo jis.
2015 metais po Ukrainos Krymo aneksijos grąžinus dalinį šaukimą, į Lietuvos kariuomenę kasmet pakviečiama iki 4 tūkst. jaunuolių.
Krašto apsaugos ministerija šiemet vasarą pasiūlė pertvarkyti šaukimą, sudarant lankstesnes tarnybos sąlygas ir didinant karo pirevolininkų skaičių per metus iki maždaug 5 tūkstančių.
Prezidentas Gitanas Nausėda, valdantieji konservatoriai ir kai kurie kiti politikai ragina įvesti visuotinę tarnybą, tačiau ši idėja nesulaukia plataus palaikymo.
Visuotinio šaukimo rėmėjai sako, kad tokia karo prievolės sistema didintų ginklu ginti valstybę pasiruošusių piliečių skaičių ir mažintų nelygybę, bet kritikai teigia, jog prasmingiau investuoti į profesinės kariuomenės modernizaciją.
Pasak V. Rupšio, esant visuotinei karo prievolei, jeigu būtų šaukiami tik pilnametystės sulaukę vyrai, jų skaičius siektų iki 7 tūkst. per metus.
Jo teigimu, tai būtų įmanoma, bet didesnių iššūkių tokiam sprendimui įgyvendinti kiltų ne dėl nepakankamai išvystytos infrastruktūros, o dėl šauktinių rengimo, nes Lietuvos kariuomenėje pritrūktų puskarininkų ir karininkų jiems apmokyti.
„Pasakysiu taip: jeigu dabar būtų nuspręsta nedelsiant įgyvendinti visuotinį šaukimo modelį, (...) tai būtų kokybės sąskaita“, – sakė generolas.
Anot jo, su analogišku iššūkiu Lietuva susidūrė 2015 metais, į kariuomenę šauktinius grąžinus po septynerių metų pertraukos.
