Taip jis kalbėjo Vakarų šalims baiminantis dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Maskva prie kaimyninės šalies sienų yra sutelkusi iki 100 tūkst. karių.
„Žiūrint iš karinės perspektyvos arba kario akimis, turbūt, dabar grėsmė Europai dėl karo yra pati aukščiausia po 1945 metų. Tiesioginė grėsmė, kad gali kilti nemažas arba didelis karas“, – LRT ketvirtadienį sakė V. Rupšys.
Jis teigė besitikintis, jog ginkluotas konfliktas neįvyks, tačiau pabrėžė, kad „turime būti pasiruošę blogiausiam“.
Maskva tvirtina, kad kariuomenės manevrai yra atsakas į didėjantį NATO dalyvavimą jos įtakos zonoje. Rusija taip pat kategoriškai reikalauja, kad Vakarų šalių karinis aljansas nebūtų plečiamas jos sienų link.
V. Rupšys pabrėžė, jog Vakarai derybose su Rusija turi būti tvirti ir nežengti „nė žingsnio atgal“.
„Neleisti, kad mes būtume įsipareigoję priimti jų kažkokius pasiūlymus, sau skirti kažkokius apribojimus, nevykdyti pratybų ir taip toliau“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
Jis taip pat teigė, kad karine prasme Baltarusija nevertinama kaip savarankiška valstybė – ji laikoma integralia Rusijos karinių pajėgų dalimi.
Nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, Ukrainos rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose verda konfliktas tarp ukrainiečių kariuomenės ir prorusiškų separatistų. Jis jau pareikalavo 13 tūkst. gyvybių.
Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją siunčiant karių ir ginklų separatistams paremti, bet Maskva tai neigia.
