„Toks vaizdas, kad švietimo sistemoje bandoma eiti link privataus švietimo įstaigų kūrimo. (...) Sprendimai dėl profesinių mokyklų tinklo yra tokie labai keisti, todėl mes šnekame, kad pasitrauksime iš susitarimo. Taip pat nebelieka prasmės tada pasirašyti kitų susitarimų, jeigu jų nėra laikomasi“, – penktadienį Žinių radijui sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Parlamentinių partijų lyderiai susitarimą dėl švietimo pasirašė pernai rugsėjį, šiuo metu Seime rengiami du nacionaliniai susitarimai – dėl krašto apsaugos ir gynybos bei dėl užsienio politikos.
„Mes matome situaciją, kad niekas nekreipia dėmesio valdžioj į šitą susitarimą, kurį pasirašė partijų vadovai prieš kelis mėnesius dėl švietimo. Tiesiog sprendimai dėl vadinamojo tinklo optimizavimo, mokyklų uždarymo, jie vyksta. Savivaldybės, kurios yra mokyklų steigėjai, paliktos be galimybės ir teisės spręsti, nes pinigai, kurie skiriami švietimo sistemai, ateina iš nacionalinio biudžeto“, – penktadienį sakė R. Karbauskis.
„Šitoje situacijoje, mes bandome sakyti, kad taip negalima daryti, ir ta „Tūkstantmečio gimnazijų“ programa, mums atrodo, kad tai yra pinigų plovimo kažkoks variantas. Mes nesuprantame, kas tai yra, ir mums niekas pusantrų metų nesugeba paaiškinti, kas tai yra“, – teigė jis.
Opozicija kritikuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintas mokyklų tinklo taisykles, dėl kurių mažosios mokyklos turės būti reorganizuojamos. Ministerija teigia, kad tai būtina siekiant užtikrinti ugdymo kokybę, atsisakyti jungtinių klasių praktikos.
Opozicijos atstovai taip pat kritikuoja ministerijos pradėtą „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, sakydama, kad savivaldybės verčiamos inicijuoti ugdymo įstaigų tinklo pertvarką mažinant mokyklų skaičių, nes priešingu atveju negaus programai numatyto finansavimo.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuota „Tūkstantmečio mokyklų“ programa numato iki 2026-ųjų vidurio skirti paramą 150-čiai savivaldybių parinktų ir nustatytus kriterijus atitinkančių mokyklų. Jose būtų gerinama mokymo aplinka, perkama įranga, priemonės, kuriama nauja ar atnaujinama infrastruktūra, ugdomos mokyklų vadovų, pedagogų kompetencijos.
Kartu savivaldybėms keliami reikalavimai mažinti jungtinių klasių, didinti moksleivių skaičių klasėse, gerinti moksleivių pagrindinio ugdymo pasiekimus, taip pat turės daugėti švietimo pagalbą gaunančių ar būreliuose dalyvaujančių moksleivių. Bendras projekto biudžetas siekia 210 mln. eurų.
